"Gal tave pakelt?" Mariaus Čepulio nuotrauka

Ligos ir grėsmės

2016 01 10

 

Rewilding Europe Bison Rewilding Plan 2014–2024

Buveinių trūkumas ir mažas populiacijų dydis

   Gyvybingoms stumbrų populiacijoms suformuoti nepakanka vietos. Daugelis jų gyvena ne optimaliose stumbrams vietose ir labiausiai sukoncentruotos miškingose ir kalnuotose vietovėse. Taip yra dėl to, kad Europoje  stumbrams tinkamos buveinės daugiausiai sutampa su žmonių gausiai gyvenamais regionais, t.y. upių slėniais ir ir žemumomis su produktyviomis žemėmis. 

   Mažas populiacijų dydis yra viena iš pagrindinių grėsmių ilgalaikiam populiacijų gyvybingumui. Daugelį populiacijų sudaro mažiau negu 50 individų, nors paskaičiuota, kad minimali gyvybinga populiacija turi būti 1000 individų  (Perzanowski et al. 2004; Pucek et al. 2004). Stumbrų genetinė įvairovė yra maža, nes visa dabartinė populiacija kilo iš 12 individų (Olech and Perzanowski 2002; Pucek et al. 2004), tačiau ir jų įtaka populiacijai nėra vienoda, nes dominavo tik viena pora. Dviejų linijų (Lygumų ir Lygumų–Kaukazo) maišymas taip pat vedė į genų, būdingų  Lygumų–Kaukazo linijai praradimą.

 Ligos

   Rūšies atsparumas ligoms yra žemas (Pucek 2004, van de Vlasakker 2008) dėl mažo genetinio heterogeniškumo, mažų populiacijų ir natūralios selekcijos trūkumo. Viena iš svarbiausių ligų yra balanoposthitis, kuri pažeidžia patinų reprodukcijos organus ir pasireiškia penio ir apyvarpės uždegimu. Nepaisant ilgų metų studijų, ligos kilmė vis dar nėra aiški (Pucek et al. 2004). Ligos dėl parazitų išlieka rimta grėsme dabartinei populiacijai. Stumbrai, kurie yra papildomai šeriami, dažniau apsikrečia parazitais dėl didesnės stumbrų koncentracijos vienoje vietoje, tuštinimosi stacionariose šėryklose bei sėslesnio gyvenimo būdo, iššaukto papildomu šėrimu (Radwan et al. 2010; Pyziel et al. 2011). Virusinės (kojų ir burnos) ir bakterinės ligos (tuberculosis) taip pat gali būti perduodamos stumbrams nuo naminių galvijų. Būtent šios ligos yra pačios pavojingiausios stumbrams. Mažos stumbrų populiacijos kartu su tokiais veiksniais, kaip klimato kaita ir pan., taip pat gali padidinti stumbrų pažeidžiamumą „svetimoms“ galvijų ligoms kaip, kad buvo su mėlyno liežuvio ligos protrūkiu prieš kelis metus.

 Mažas stumbrų priimtinumas

   Dėl žalos žemės ūkiui ir miškams stumbrai ne visada ir ne visiškai yra priimtini vietos bendruomenėms. Pavyzdžiui, nepaisant mokamų kompensacijų tam tikras susirūpinimas buvo fiksuojamas Lenkijoje (Hofman-Kaminska 2012). Jei taip bus visoje Europoje, bus sunkiau gauti pritarimą stumbrų apsaugos projektams ateityje, tuo būdų mažės galimybė padidinti bendrą stumbrų skaičių.

 Hibridizacija su galvijais

   Stumbrų paleidimas į laisvę pakurstė baimes, kad stumbrai gali kergtis su naminiais galvijais (Catanoiu 2012). Žmogiškųjų faktorių analizė Rothaargebirge Vokietijoje parodė, kad tai buvo pagrindinė vietinių ūkininkų baimė (Decker 2006). Tačiau pažymėtina, kad nors Bialowieza girioje stumbrai gyveno iki 1919 metų, o istoriniai šaltiniai nuo 1780 metų mini, kad daug naminių galvijų (7000-10000) nuolat buvo laikomi šiose vietovėse, nebuvo jokių pranešimų apie stumbrų ir galvijų mišrūnus. Lietuvoje nepaisant didžiulio skaičiaus nusiskundimų  dėl stumbrų patinų buvimo prie naminių galvijų, buvo tik vienas pranešimas apie poravimąsi (informacija iš Lino Balčiausko, 2004). Sovietiniais laikais buvo bandoma sukergti stumbrus su galvijais. Tiek naminių galvijų patinai poravosi su stumbrų patelėmis, tiek stumbrų patinai su naminių galvijų patelėmis, tačiau dėl mažo susidomėjimo ar agresijos tik 14% bandymų buvo fiksuoti kaip poravimasis. Iš jų apytiksliai 30% atvejų įvyko persileidimas arba veršiavimuisi reikėjo pagalbos tokiu lygiu, kad laukinėje gamtoje jauniklis nebūtų išgyvenęs. Tad hibridizacija laukinėje gamtoje yra mažai tikėtina arba visai nereali grėsmė (Krasinska 2008).

www.rewildingeurope.com/wp-content/uploads/2014/10/Bison-Rewilding-Plan-2014.pdf