Mariaus Čepulio nuotrauka

Pūgoje

2015 01 09

ISO 800 f5,6 1/100

Šis kadras, ko gero, kainavo man daugiausiai fizinių jėgų. Bet pradėkim nuo pradžių (susirimavo:)).
Važiuodamas iš slėptuvės, kurioje eilinį kartą nieko nepešiau, toli laukuose pastebėjau besiganančią laisvąją "Pašilių" stumbrų bandą. Pamatęs, kad stumbrai juda link miškelio, aplenkiau juos ir pirmas ten nulėkiau. Užsimečiau baltus maskuojančius rūbus, atėjau į miškelio ...pakraštį ir įsitaisiau griovyje. Stumbrai dar toli - už pusės kilometro, tik jų kupras tematau.
Tiesa, prie šios bandos prisišliejo 5 nauji bandos nariai (gal jie šiaip klajojo atskirai, o gal nuo Kėdainių atklydo) ir, kas linksmiausia, jau dabar bandoje yra ne 2, o 3 maži stumbriukai! Viso 27 galvos (Valdai teisingai tada suskaičiavai).
Taigi guliu, laukiu. Stumbrai niekur nejuda. Šalia manęs iš miško ištykino stirna. Prasidėjo smarki pūga, o stumbrai niekur neina. Atsistojęs pamatau, kad jau jie sugulė ir net nežada niekur judėt.
Tada ir gimsta avantiūristinis planas - prišliaužti prie jų. Suvyniojau fotoaparatą į baltą maskuotę ir pradėjau kelionę. Iš pradžių ėjau keturiomis - perkeliu fotoaparatą į priekį, tada prieinu prie jo ir taip be galo be krašto. Kai atsibosdavo ropot - šliauždavau, lygiai taip pat fotoaparatą perkeldamas į priekį. Visa banda buvo atsukusi man nugaras ir tik vienas sargas, kantriai talžomas vėjo, atkakliai stovėjo ir žiūrėjo mano pusėn. 20 fotoaparato perkėlimu ir poilsis, 20 perkėlimų ir poilsis. Remtis keliais ir alkūnėmis į kietus dirvos grumstus nebuvo labai linksma. Pustė taip, kad vos galėjau įžiūrėti žvėris. Šiaip ne taip nusikapsčiau pusę kelio. Praropojau pro 3 besiganančias stirnas, kurios mane matė, bet nesuprato, kas čia toks baltas šliužas. Dar liko apie 200 metrų, kuriuos nebepamenu, kaip įveikiau. Likus kokiems 100metrų iki bandos, slinkti arčiau nebebuvo prasmės, nes įlįsčiau į daubą, o iš ten nebūtų galimybės fotografuoti. Padariau keletą kadrų. Sargas atidžiai mane stebėjo, bet bandos nekėlė. Atgal šliaužti jėgų jau neturėjau - tiesiog atsistojau ir grįžau miškan. Stumbrai sunerimo, pakilo, nusipurtė sniegus ir ilgai žiūrėjo man pavymui, o paskui vėl sugulė. Žemėlapyje išmatavau, kad nušliaužiau/nuropojau 456 metrus.
Šiandien vėl kėliausi 5 ryto, susikroviau mantą, pasigaminau valgyt, pasiruošiau termosą arbatos, nuvažiavau iki Vilniaus pakraščio, bet neradęs autostrados (užpustė) apsisukau ir grįžau miegot.