Kaip pagauti ar užmigdyti stumbrus? "Nebaikšti", pripratusi prie žmonių aptvarinė stumbrė. Lietuvos gamtos fotografų nuotrauka

PASITEIRAVIMAS 2016 12 19 Nr. LS-2

Aplinkos ministrui p. Kęstučiui Navickui 

 

Kreipiuosi į Jus facebook‘o puslapio „Lietuvos stumbrai“ vardu (plačiau apie mus rasite mūsų internetiniame puslapyje www.lietuvosstumbrai.com), norime gauti Jūsų kaip naujo Aplinkos ministro atsakymus į kelis klausimus dėl laisvų stumbrų Lietuvoje. Kas planuojama daryti šiais ir kitais metais? Kadangi Stumbro apsaugos planas ir paskutinis interviu portalui Lrytas.lt gana aptakūs http://gamta.lrytas.lt/fauna/lietuvoje-igyvendinamas-stumbru-apsaugos-planas.htm , o žinios apie planuojamus veiksmus iš Aplinkos ministerijos per porą paskutinių metų dažnokai keisdavosi, be to, iš Aplinkos ministerijos žiniasklaidai siunčiama klaidinanti  informacija apie pačius stumbrus, jų gyvenseną. Pvz.: nuolat teigiama, kad tai miškų gyvūnas, jų atgabenimas į Lietuvą į tuos regionus, kuriuose dabar gyvena, vadinamas klaida, patekimas į laisvę vadinamas pabėgimu (teigiama, kad pabėgo, nebuvo plano paleisti juos į laisvę), tad norime žmonėms, kurie prisijungdami prie mūsų puslapio taip išreiškė pritarimą stumbrų laisvei, pateikti tikslią informaciją, išeinančią tiesiogiai iš naujai paskirto Aplinkos ministro.

 

Sudėjome klausimus, kurie labiausiai šiuo metu domina mūsų skaitytojus, klausimus, į kuriuos patys jiems atsakyti negalime:

1. Ar bus kuriamas naujas arba koreguojamas dabar galiojantis Stumbro apsaugos planas? Kodėl klausiame. Dabartinio plano sukūrimui pagrindinė Aplinkos ministerijos užduotis mokslininkams buvo stumbrų išgabenimas iš Kėdainių rajono. Per porą paskutinių metų girdime ir apie galimybę palikti Kėdainių rajono žmonėms priimtino dydžio bandą (plane tai lyg ir nenumatyta), ir apie stumbrų išvežimą iš Panevėžio rajono (plane nenumatyta). Žinome, kad be plano keitimo tokie veiksmai negali būti daromi, tad ir klausiame – ar bus kuriamas naujas planas arba koreguojamas dabartinis?

Vykdydami LR aplinkos ministro K. Navicko pavedimą, teikiame atsakymus į pateiktus klausimus. (Raštas 2017-02-13 Nr. (45-1)-D8-1092. Raštą pasirašė Aplinkos viceministras Martynas Norbutas).

1. Atsižvelgiant į pasikeitusį Lietuvos stumbrų populiacijos dydį (2016 m. duomenimis, laisvėje gyveno apie 180 stumbrų individų), keleto metų patirtį įgyvendinant Stumbrų apsaugos plane, patvirtintame LR aplinkos ministro 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. D1-836, numatytas priemones, 2017 m. planuojama  atnaujinti  Stumbro apsaugos planą. Šiuo metu didžiausią žalą žemės ūkio pasėliams kelia Kėdainių r. esanti stumbrų banda, todėl būtent šios bandos gausą būtų  tikslingiausia reguliuoti, perkeliant  dalį individų į aptvarą Žemaitijoje ar ateityje į aptvarą Dzūkijoje. Sumažinus Kėdainių r. bandą iki priimtino dydžio (dėl jo dar reikėtų apsispręsti) sumažėtų konfliktinių situacijų su vietinėmis bendruomenėmis (ūkininkais, miškininkais, medžiotojais).   Panevėžio r. stebimas mažiau intensyvus stumbrų individų skaičiaus augimas, todėl didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas Kėdainių r. bandos gausos reguliavimui. Pavykus perkelti nedidelę stumbrų populiacijos dalį į aptvarą Žemaitijoje (jame tilptų apie 15 individų), jie būtų naudojami edukaciniais ir genetinių tyrimų tikslais ir nebūtų pervežami į Dzūkiją. Toks stumbrų skaičius (15 individų) galėtų būti nuolat laikomas aptvare Žemaitijoje. Įrengus aptvarą Dzūkijoje (jame galėtų gyventi apie 20 individų), į jį iš Kėdainių r. didėjančios stumbrų populiacijos perkelti stumbrai po adaptacijos būtų išleidžiami į laisvę.

2. Ar planuojamas  laukinių stumbrų gaudymas šią žiemą su tikslu juos uždaryti į aptvarus Žemaitijoje arba Pašiliuose? Jei taip, kiek stumbrų, kokio amžiaus, kiek ilgai jie bus laikomi aptvaruose, kodėl norint juos paleisti į laisvę Dzūkijoje, jie turi būti išvežami į Žemaitiją ar uždaromi Pašiliuose, laikomi ten kol bus pastatytas aptvaras Dzūkijoje, tada vėl gaudomi, vėl pervežami, vėl adaptuojami Dzūkijoje, tada paleidžiami. Mums visiškai nesuprantama tokio vežiojimo logika. Gal galite paaiškinti? Be to, žinome, kad tinkamiausias adaptacijai naujoje vietoje stumbrų amžius 2-3 metai, ar nebus per vėlu po tokio ilgo tampymo po visą Lietuvą? Ar toks vežiojimas racionalus biologine prasme ir pagrįstas ekonomine kaštų analize? Ar tikrai Kėdainių ūkininkai pajus didelį skirtumą dėl tų kelių stumbrų išvežimo dabar? Ar ne racionaliau būtų pervežti tiesiai į Dzūkiją kai aptvaras bus baigtas? Ar ne racionaliau būtų iki aptvaro baigimo paieškoti specialistų, žinančių ir turinčių praktikos gaudyti stumbrus, užsienyje ir tam skirti lėšas, negu jų gaudymui dabar bei išlaikymui Žemaitijoje? Ar ne racionaliau būtų, kad patyrę specialistai iš užsienio apmokytų žmones čia Lietuvoje ne tik teorinių konsultacijų metu, bet ir praktikoje (gaudant stumbrus)? Gal tokiu būdu būtų išvengta bereikalingo gyvūnų kankinimo ir traumavimo, vaikantis juos valandų valandas ar net mirčių kaip, kad tenka girdėti iki šiol? Mums dažnai tenka girdėti Aplinkos ministerijos specialistų patikinimą, kad gamtoje žūtys neišvengiamos. Sutinkame. Bet kam reikalingos tos beprasmiškos aukos, kurios tik parodo žmonių profesionalumo trūkumą ir patirties stoką, o ne atskleidžia gamtos dėsnius?

2. 2015 m. gruodžio – 2016 m. kovo mėn. Aplinkos ministerija organizavo  laisvėje gyvenančių stumbrų kiekybinę stebėseną, įvertinant jų amžių, lytį, judėjimo maršrutus,  paplitimą ir išsidėstymą rajonuose, planuota iš gamtos paimti 8-12 laisvėje gyvenančių stumbrų ir juos perkelti į VĮ Telšių miškų urėdijos stumbrų aptvarą, taip pat 3 stumbrams,  turintiems vedlio požymių, uždėti telemetrinius sekimo atkaklius. Tačiau pirmieji stumbrų paėmimo iš laisvės darbai parodė, kad tai gana ilgas ir sudėtingas procesas, reikalaujantis daug  pastangų ir finansinių išteklių. Viešųjų pirkimų konkursą laimėjusiai Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai pavyko uždėti antkaklį tik vienai patelei, nė vieno stumbro perkelti nepavyko. Vykdant darbus, dalyvavo ir tarptautinio lygio ekspertas – Ekologijos problemų ir evoliucijos A. N. Severcovo vardo instituto prie Rusijos Federacijos Mokslų akademijos ir daugelio tarptautinių organizacijų grupių specialistas Taras Sipko.  Jo išvadose teigiama, kad Lietuvos stumbrų populiacija iš kitų šalių stumbrų populiacijų išsiskiria tuo, kad gyvena žemės ūkio plotuose ir dėl žmonių baidymo stumbrų individai yra gana atsargūs, todėl paimti stumbrus iš laisvės juos imobilizuojant specialiais preparatais labai sudėtinga. Siekiant palengvinti stumbrų paėmimo iš laisvės procesą, ekspertas siūlė  statyti stacionarias ir kilnojamas gaudykles, įrengti viliojimo vietas ir kt. Šis pasiūlymas bus apsvarstytas tobulinant Stumbro apsaugos planą.   

3. Jei stumbrai bus gaudomi ir pervežami dar šią žiemą, koks konkrečiai žmogus / žmonės vykdys gaudymą, pervežimą? Ar žinote, ar galite įvardinti pavardes, nes iki šiol teko girdėti tik apie labai nesklandų darbą, gyvūnų vaikymąsi valandų valandas ar net aukas. Kaip siekiate išvengti to ateityje ir ar siekiate?

3. Šių metų žiemą paimti iš gamtos  ir perkelti stumbrus į aptvarus neplanuojama.

4. Ar sutinkate su nuomone, kad Lietuvoje nėra specialistų, turinčių pakankamai patirties gaudyti ir pervežti laukinius stumbrus, nesukeliant jiems bereikalingų kančių, išvengiant bereikalingų žūčių? Jei ne, pateikite prašome savo argumentus, kodėl manote, kad Lietuvoje yra specialistų, turinčių sėkmingos praktinės patirties, nes kai mūsų to klausia – nežinome ką atsakyti, tad reikalauja, kad išsiaiškintume Aplinkos ministerijoje.

4. 2015 m.  gruodžio – 2016 m. kovo mėn. vykdyti stumbrų paėmimo iš gamtos ir perkėlimo į aptvarus darbai buvo nauja patirtis Lietuvos specialistams. Vykdant minėtus darbus buvo  atsižvelgta į kaimyninių šalių (Lenkijos, Baltarusijos)  patirtį migdant, gaudant ir transportuojant stumbrus,  į veiklą įsitraukė ir  užsienio ekspertas T. Sipko, kuris pateikė išvadas dėl Lietuvos stumbrų populiacijos galimo valdymo.

5. Ar planuojate stumbrų gaudymui samdyti specialistus užsienyje? Jei taip, iš kokių šalių? Ar Aplinkos ministerija skirs tam finansavimą? Ar užsienio specialistai apmokys žmones Lietuvoje?

5. Ateityje planuojama tęsti konsultacijas su įvairių šalių ekspertais ir organizacijomis dėl stumbrų populiacijos Lietuvoje valdymo, nesame įvardiję konkrečių šalių ar organizacijų. Prireikus, bus svarstomos galimybės skirti lėšų mokymams ir stumbrų populiacijos valdymo darbams atlikti.

6. Iki šiol girdėjome apie skirtingus stumbrų gaudymo būdus: migdymas, įviliojimas į mobilią patalpą. Ar jau apsispręsta, patvirtinta koks būdas bus naudojamas? Kokia maždaug procentinė tikimybė migdymo atveju, kad gyvūnas liks gyvas? Kokia maždaug procentinė tikimybė įviliojimo atveju, kad bus pagautas pervežimui tinkamas individas?

6.  Pasaulyje naudojami įvairūs stumbrų paėmimo iš gamtos būdai: migdymas, įviliojimas į mobilias ir stacionarias gaudykles. 2015 m. gruodžio – 2016 m. kovo mėn. vykdant stumbrų paėmimo iš gamtos darbus buvo bandoma imobilizuoti gyvūnus iš slėptuvių arba  pasivejant ir iššaunant švirkštą į bėgantį gyvūną. Remtasi Baltarusijos ir Lenkijos patirtimi, tačiau Lietuvoje laisvėje gyvenančių stumbrų elgesys kitoks negu minėtose šalyse, Lietuvos stumbrai baikštesni ir neprisileidžia žmonių tokiu atstumu, kad juos būtų galima užmigdyti anestetikais iššaunamu švirkštu. Be to, vaikoma stumbrų banda patiria stresą ir padidėjęs adrenalino kiekis sumažina vaistų veikimą. Veiklos metu imtasi visų priemonių, kad nebūtų pakenkta stumbrų sveikatai ir gyvybei. Mūsų žiniomis, vykdant stumbrų paėmimo iš gamtos darbus 2015 m. gruodžio – 2016 m. kovo mėn. stumbrų mirčių išvengta. Ateityje dėl Lietuvos stumbrų perkėlimo būdų bus sprendžiama pasikonsultavus su Lietuvos ir užsienio specialistais, turinčiais patirtį stumbrų populiacijos apsaugos ir valdymo klausimais, perkėlimo būdus planuojama numatyti pakoreguotame Stumbro apsaugos plane.      

7. Savo internetiniame puslapyje esame pateikę Rewilding Europe stumbrų populiacijos atgaivinimo Europoje planą. Tai šiuolaikinius aplinkosaugos reikalavimus atliepiantis planas, kurio autoriai siūlo išeitis ne tik aplinkosaugai, bet ir vietos, kurioje kurdinami stumbrai, žmonėms. Rewilding Europe yra paruošę labai aiškius planus bendruomenės švietimui. Be to, suprasdami atskirų interesų grupių poreikius, švietime akcentuoja ne tik naudą gamtai, bet ir naudą patiems žmonėms. Toks švietimas dažniausiai yra žymiai efektyvesnis bendraujant su praktikais (šiuo atveju ūkininkais ir pan.) negu mūsų gamtininkų dažniausiai naudojamas kalbėjimas apie būtinybę saugoti gamtą. Matydami naudą sau, žmonės labiau linkę išgirsti ir apie gamtos poreikius. Tokiu būdu nekuriama, neaštrinama socialinė įtampa, negilinama takoskyra tarp gamtos ir žmogaus intereso. Atvirkščiai, atsiranda bendro tikslo matymas. Tai savo ruožtu skatina interesų grupių bendradarbiavimą, win-win rezultato siekimą.  Rewilding Europe aktyviai padeda kurti verslus, apmoko, teikia kreditus, rūpinasi marketingu bei turistų pritraukimu į regioną. Čia reikėtų pabrėžti, kad Rewilding Europe švietime sugeba nesusiaurinti klausimo vien tik iki naudos - žalos ekonominio nagrinėjimo, tad nėra grėsmės užstrigti vien tik verslo interesų prioretizavime. Ar Aplinkos ministerija planuoja užmegzti ryšius su Rewilding Europe ir šnekėtis apie galimą bendradarbiavimą, geriausios praktikos Europoje perėmimą, konsultacijas ar net praktinę pagalbą gaudant, pervežant, stumbrus, mokant regionų žmones?

7. Aplinkos ministerija kreipsis į organizaciją „Rewilding Europe“, siekdama susipažinti su šios organizacijos veikla, geriausios praktikos pavyzdžiais valdant stumbrų populiaciją. 

8. Lapkričio 25 d. autoįvykis kuomet kelyje Krekenava – Panevėžys žuvo 3 stumbrai http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/kelyje-panevezys-krekenava-i-stumbru-banda-rezesi-ir-apsiverte-audi-59-717266#_ , išryškino dar vieną problemą, dar vieną takoskyrą tarp žmogaus interesų ir gamtos. Iš žiniasklaidos ir komentarų mūsų facebook‘o puslapyje žinome, kad toje vietoje yra žvėrių takas, yra įspėjantys ženklai, tačiau gyventojai vis tiek važiuoja nesirinkdami saugaus greičio. Mes jau kreipėmės dėl šio įvykio į Panevėžio rajono merą, Aplinkos ministerijos atsakingą darbuotoją, LR Seimo Aplinkos komiteto pirmininką, tačiau norime sužinoti ir Jūsų kaip Aplinkos ministro nuomonę. Ar manote, kad šiame kelyje reikalingos papildomos apsaugos priemonės, papildomi mokymai rajono žmonėms dėl būtinybės rinktis saugų greitį, supažindinimas su gyvūnų elgsena migruojant ir t.t.? Jei ne, kodėl manote, kad tokios priemonės nereikalingos?

8. 2016-11-25 ryte kelio Panevėžys – Upytė 4 km autoįvykio metu žuvo trys stumbrai. Pagal Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato  Kelių policijos tarnybos pateiktą informaciją vairuotojas Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė ir ikiteisminis tyrimas pagal 2016 m. dar galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą vairuotojo atžvilgiu nutrauktas.  Aplinkos ministerija 2017-01-11 raštu kreipėsi į Susisiekimo ministeriją ir Lietuvos automobilių kelių direkciją, nurodydama, kad  viena iš pagrindinių žuvimo keliuose grėsmės sumažinimo priemonių – stumbrų paplitimo vietose pastatyti kelio ženklus „Atsargiai žvėrys“, įrengti tinkamas perėjas (bendras visiems stambiesiems žinduoliams), tvoras stumbrų migracijos takų vietose ar kt. priemones. Aplinkos ministerija siūlo papildyti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. balandžio 1 d. įsakymą Nr. V-90 „Dėl Dokumento „Aplinkosauginių priemonių projektavimo, įdiegimo ir priežiūros rekomendacijos. Biologinės įvairovės apsauga APR-BĮA 10“ patvirtinimo“ įtraukiant ir stumbrus. 

9. Vienas iš stumbrų kankinosi 2 valandas ant kelio kol nugaišo pats, nesulaukęs kada bus nušautas. Aplinkos ministerijos vyr. specialistas Laimutis Budrys mus patikino, kad leidimą nušauti davė iškart, kai tik buvo informuotas. Nusiuntėme papildomą paklausimą, prašydami patikslinti aplinkybes: teiravomės kiek laiko po įvykio į jį buvo kreiptasi dėl leidimo, kur ir kas užstrigo, kad nurodymas nebuvo įgyvendintas. Atsakymo dar neturime, tad kreipiamės ir į Jus prašydami informacijos. Be to, norime pasiteirauti ar įmanoma būtų sutvarkyti procesus, procedūras taip, kad ateityje būtų išvengta tokios gaišaties ir gyvūnas gautų reikalingą medicininę pagalbą arba, jeigu padėti jau neįmanoma, būtų nušaunamas per trumpesnį laiką, išvengiant bereikalingų kančių?

9. Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių, patvirtintų LR aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258, 15.3 punkte numatyta, kad medžioklės plotų naudotojai, norėdami nutraukti sužeisto medžiojamojo gyvūno, kuriam yra nustatytas jo medžiojimo terminas, kančias, turi teisę bet kuriuo metu sumedžioti šį medžiojamąjį gyvūną. Ši nuostata stumbrams, kurie turi saugomos rūšies ir kartu medžiojamojo gyvūno, kuriam nenustatytas jo medžiojimo terminas, statusą, netaikoma. Vadovaujantis Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-622, 6 punktu, norint paimti stumbrą iš gamtos letaliu būdu (nušaunant), reikalinga gauti Aplinkos apsaugos agentūros rašytinį leidimą, kurio išdavimo procedūra užtrunka. Siekiant, kad ateityje sužeistų stumbrų ar kitų gyvūnų kančios būtų nutraukiamos kuo skubiau, planuojama peržiūrėti teisės aktus, reglamentuojančius laukinių gyvūnų naudojimą.

 

"Lietuvos stumbrai" pastaba rašto pabaigoje: Norime patikinti, kad neturime tikslo išsikovoti, kad visi stumbrai bet kokia kaina išliktų Vidurio Lietuvoje, kur gamtinės sąlygos jiems tinkamiausios. Mes suprantame, kad intensyvus ūkininkavimas, ūkininkų interesai daro įtaką stumbrų populiacijos išsaugojimui šiame regione. Mūsų tikslas paskatinti konstruktyvią diskusiją aplinkosaugine tema, kur aiškiai žinant tikslus ir prioritetus, ieškoma geriausių išeičių, tiems tikslams pasiekti. Tad nuoširdžiai tikimės, kad gausime ne formalų raštą-atsakymą į „įkyrių“ ir „nieko nesuprantančių ekonomikoje, politikoje bei valdyme“ visuomenininkų pasiteiravimą, o atsakymą iš valstybės tarnautojų, kurie suinteresuoti, kad būtų ginamas ne tik ekonominis interesas, bet ir aplinkosauginis, atsakymą iš valstybės tarnautojų, kurie supranta kokia takoskyra šiuo metu yra tarp gamtos intereso ir žmonių ekonominio intereso bei siekia tą takoskyrą mažinti, o ne atvirkščiai.

 

„Lietuvos stumbrų“ vardu

Santarė Čaplikaitė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Marius Čepulis. Istorinė nuotrauka. Pirmieji sutikti stumbrai. Visi 14.

Stumbrų gyvenimo naujienos gamtos fotografo akimis

Lapkričio 25 d. Panevėžio rajone kelyje Krekenava – Panevėžys įvyko avarija. Jos metu žuvo 3 #stumbrai ir buvo sužalota moteris. Paprašėme mums visiems gerai žinomo laukinės gamtos fotografo Mariaus Čepulio papasakoti apie stumbrus, tikėdamiesi, kad ši informacija padės vairuotojams ateityje išvengti tokių ar net dar baisesnių susidūrimų. Tie, kas stumbrais domisi jau seniai, sužinos kaip jie gyveno šiais 2016 metais.

1. Žinios kaip elgtis kelyje pamačius žvėris gali apsaugoti žmones nuo tokių avarijų ateityje. Ką patartumėte vairuotojams? Ar galite papasakoti kaip žvėrys, o ypač stumbrai reaguoja į važiuojančius automobilius, automobilių šviesas tamsiu paros metu? Ką turėtų daryti vairuotojai pamatę žvėrį ar stumbrą ant kelio, kad išvengtų susidūrimo?

Žvėrys nesugeba įvertinti automobilio greičio ir gali iššokti į kelią tiesiog po automobilio ratais. Gyvūnai, kurie gyvena grupėmis (stirnos, elniai, danieliai, stumbrai), dažniausiai seka paskui savo vedlius ir nenori nuo jų atsilikti. Jie bėga iš paskos, mato tiktai vedlį priešais save ir visiškai nereaguoja į tai, kas darosi kelyje. Todėl pastebėję žvėrį pakelėje, smarkiai pristabdykite arba visai sustokite. Jeigu pamatote, kad žvėris perbėgo kelią, pristabdykite, sustokite, nes iš paskos gali sekti jo gentainiai. Žinoma, svarbiausia laikytis saugaus eismo taisyklių, neviršyti leistino greičio, o pamačius ženklą “Atsargiai laukiniai gyvūnai”, būti keliskart atidesniais. Ypatingai budrūs turėtumėte būti tamsiu metu, nes būtent tada žvėrys yra aktyvūs.

2. Daug laiko praleidžiate stebėdamas stumbrus tiek Panevėžio, tiek Kėdainių rajonuose. Ar galite papasakoti plačiau kaip jais susidomėjote?

Stumbrus fotografuoju nuo 2011 metų vasario mėnesio. Tada aš pirmą kartą susipažinau su laisva Pašilių banda, kurioje buvo 14 stumbrų. Tada aš apie stumbrus nieko nežinojau, nežinojau net, kad jie pas mus ganosi laisvi. O informacijos apie juos tikrai nebuvo daug. Jokie rimtesni tyrimai, stebėjimai nebuvo daryti, o aš norėjau apie juos sužinoti viską. Pradėjau domėtis, skaityti, stebėti, fotografuoti. Ir dabar esu matęs didžiąją dalį Lietuvos stumbrų.

3. Gal žinote kiek šiuo metu stumbrų gyvena laisvėje? Kiek jų dabar galėtų būti Kėdainių, o kiek Panevėžio rajonuose?

Tikslaus bendro stumbrų skaičiaus tikrai negalėčiau pasakyti. Tiksliai žinau kur šiuo metu laikosi 3 stumbrų bandos. Pašilių bandoje yra 21 suaugęs ir 4 jaunikliai, 3 patinai gyvena atskirai (jų gali būti ir daugiau). Kėdainių rajone žinau dvi bandas. Vienoje 21 stumbras, kitoje irgi virš 20 stumbrų. Pernai prie Kėdainių buvo apie 90 stumbrų ir apie 30 prie Pašilių. Stumbrai laisvai migruoja šiame plote. Patinai laikosi atskirai miškuose ir prisijungia tik rujos metu, todėl tikslaus skaičiaus pasakyti neįmanoma. Specialistai skaičiuoja, kad yra 180 stumbrų, aš manau kad nėra daugiau 140.

4. Teko girdėti, kad stumbrų bandos šiais metais labai pagausėjo. Gal žinote kiek šiais metais gimė jauniklių?

Dėl jauniklių žinau, kad Pašilių stumbrai turi 4, Kėdainių rajono viena banda – 3, kita - 4. Šiaip metai iš metų stebima tokia tendencija: 10 suaugusių stumbrų – 1 stumbriukas.

5. Žinome, kad natūraliomis sąlygomis stumbrai linkę gyventi gana nedidelėmis grupėmis. Kokiomis bandomis jie gyveno 2016 metais: didelėmis bandomis ar išsiskaidę mažesnėmis grupėmis? Stumbrų gausėja, nes gimsta nauji mažyliai, ar bandos dėl to skyla į mažesnes? Ar pastebimas bandos dydžių mažėjimas lyginant su 2015? Atėjus žiemai Kėdainių rajono stumbrai paprastai burdavosi į bendrą bandą. Kaip tai vyksta šiemet? Beje, ar teko matyti stumbrę, kuriai uždėtas antkaklis-siųstuvas?

Vasarą stumbrai išsiskirsto, žiemą vėl susiburia. Šiuo metu Pašilių bandą sudaro 25 stumbrai, o dar keli patinai gyvena atskirai. Kėdainių rajone yra dvi bandos, kurios jau keli metai laikosi atskirai. Tik pernai metais stebėjau jų didesnį susibūrimą, kai buvo vienoje vietoje apie 80 stumbrų. Šiuo metu vieną bandą sudaro virš 20 stumbrų, kitą - 21 stumbras. Dar vienos bandos pastaruoju metu neaptikau. Viena stumbrų banda pernai buvo išbaidyta ir nuginta į nedidelį miško plotelį Kėdainių rytuose. Ji su kitomis bandomis nekontaktuoja. Stumbrės su antkakliu irgi nemačiau. Kur ji laikosi nežinau.

6. Ar galite papasakoti kur ir kaip šiais metais gyveno Kėdainių ir Panevėžio rajono stumbrai: daugiau leido laiką miškuose, laukuose, žemės ūkio naudmenose? Kokie jų įpročiai (rutina) paros metu, skirtingais metų laikais?

Stumbrų dienos planas labai priklauso nuo žmonių veiklos. Vasarą jie daugiau laiko praleidžia miškuose. Atviruose plotuose dažniausiai pasirodo tik sutemus. Auštant slepiasi miške. Miške jiems maisto per akis, todėl eiti į laukus nėra būtinybės, tačiau kiek esu stebėjęs, pabuvę bent 2-3 dienas miške, išlenda nors trumpam į palaukes. Jei jie intensyviai maitinasi naktį ir ryte, tai vėliau eina atrajoti ir dažniausiai visą dieną praleidžia tankumyne. Vakare vėl eina maitintis. Žiemą daugiau maitinasi laukuose ir ten pasilieka dienoti. Jei jų niekas nebaido, gali kelias dienas būti vidurį laukų, ten maitintis, dienoti, vėl maitintis. Keičia vietą dažniausiai dėl trikdymo. Paskutiniu metu mano stebėtos stumbrų bandos maitinasi naktį ir paryčiais. Švintant lenda miškan. Ten ilsisi, truputį užkandžiauja žieve bei atžalomis. Vakare vėl eina į laukus.

7. Stumbrai turi savo teritorijas ir yra palygint sėslūs gyvūnai. Jau daug metų jie laikosi vidurio Lietuvoje. Nevėžis, automagistralės jiems kaip teritorijos sienos. Jų nekerta, nemigruoja į kitus rajonus. Ar tai tiesa? Gal yra bent pavienių „sienų kirtimo“ pavyzdžių? Jei taip, kokį kelią (kelius) jie renkasi? Kiek teko girdėti, kirsti intensyvaus eismo kelius jie vengia.

Lietuvoje stumbrai laikosi teritorijoje, kurią „riboja“ Nevėžis, automagistralės, Upytė ir Kėdainiai. Jei jų specialiai nebaido, jie laikosi šioje teritorijoje. Migracijos į kitus rajonus neteko stebėti pačiam, tad negaliu pasakyti ar migruoja. Esu stebėjęs tik jų migraciją iš Kėdainių į Panevėžio rajoną, kai 8 Kėdainių stumbrai buvo prisijungę prie Panevėžio bandos. Tarp šių bandų galbūt migruoja ir atskiri patinai.

8. Kaip manote, ar būtų įmanoma paskatinti stumbrų migraciją? Kokiais būdais būtų įmanoma tai padaryti? Gal galima išvilioti šėrimu? Pavyzdžiui, žinome, kad Lenkijoje stumbrai atranda šėrimo vietas ir reguliariai jose lankosi. Gal tokių šėrimo vietų dėka būtų įmanoma ir mūsų stumbrus išvilioti toliau už jų dabartinės teritorijos ribų?

Paskatinti migraciją būtų galima varant, t.y. perginant jų bandą per „Via Baltica". Patys šito kelio jie kirsti nenori. Kai banda nurims ir apsistos kažkur, galbūt galima būtų vilioti ir maistu, mat netrikdomi, jie eina į šėryklas ir ten mielai maitinasi.

9. Ką manote apie dalies stumbrų pervežimą kitur pagal Stumbro apsaugos planą? Ką manote apie stumbrų gaudymą? Ar jis tinkamai organizuojamas, vykdomas?

Aplink Kėdainius stumbrų koncentracija yra išties didelė. Galėtų būti mažesnė. Tačiau ar jie gali būti pervežami? Pernai Stumbro apsaugos plano įgyvendinimo rezultatai parodė, kad tai nėra lengva. Tai kainavo ne vieno stumbro gyvybę, o pervežtas nebuvo nė vienas laukinis stumbras. Tik iš Pašilių aptvaro keli stumbrai buvo perkelti į Žvėrinčių. Manau, kad Lietuvoje mes neturime specialistų, o ir lėšų tam skirti reikia daug daugiau. Reikia ir konsultacijų su kitomis patirtį šioje srityje turinčiomis valstybėmis (Lenkija, Baltarusija). Gal tada sugebėsime pagauti ir sėkmingai perkelti laukinius stumbrus. Tačiau, mano nuomone, to išvis nereikėtų daryti. Bandų skaidymas ir gynimas į kitus rajonus galėtų būti geresnė išeitis.

10. Ką dar galėtumėte papasakoti apie stumbrus, kas padėtų žmonėms juos geriau pažinti?

Norėčiau paminėti, kad visuomenė yra klaidinama: bandoma piešti stumbrą kaip pavojingą ir neprognozuojamą žvėrį. Kažkas net padarė „ale“ apklausą, kurioje žmonės įvardijo, kad labiausiai stumbrų bijo dėl pavojaus savo vaikams, nors nei jie, nei vaikai tų stumbrų akyse nėra matę. Galiu pasakyti, kad stumbrai yra patys draugiškiausi iš visų gyvių ir jie visomis išgalėmis vengia žmogaus, tad kiekvienas stumbrų stebėjimas man tampa tikru nuotykiu ir istorija. Tuos nuotykius ir istorijas būtinai aprašau prie kiekvienos nuotraukos „Čepulio fotoklajonėse“. Manau, kad taip žmonės juos pažins geriausiai. Juk tai nuostabūs gyviai ir būti šalia jų, stebėti juos, kai jie manęs visiškai nemato ir neužuodžia, yra kažkas nerealaus.

Ačiū už pokalbį.