"Matai kaip moku?" Mariaus Čepulio nuotrauka

Visuomenės įtaka ir įsitraukimas

2015 10 10

   Tęsiame Rewilding Europe plano vertimą, tačiau ir šį kartą irgi dar ne apie pačius stumbrus. Kodėl? Norime, kad prieš skaitydami apie juos, labai aiškiai įsivaizduotumėte socialinę ekonominę situaciją ir savo (t.y. žmonių) svarbą bet kokiam reintrodukcijos procesui. Žmonės, kurie aiškiai suvokia savo svarbą, aktyviai įsitraukia į procesą, yra žingeidūs, kūrybingi, siekia priimti atsakingus bei pamatuotus sprendimus. Ir atvirkščiai. Žmonės, kurie nesijaučia vertinami, mato, kad jų nuomonė nėra svarbi, tampa apatiški, pasyvūs, reiškia nekonstruktyvią kritiką ar net stengiasi "kaišioti pagalius" į ratus tiesiog šiaip: kad bent tokiu negatyviu būdu parodytų savo reikšmingumą. Aišku, jeigu žmonių įtraukimo praktikos nėra, žmonių nuomonė ilgą laiką buvo ignoruojama, slopinama, jais buvo manipuliuojama, jiems buvo meluojama, pasitikėjimas ir aktyvumas per dieną neatsiras. Tai gali užtrukti. Tačiau rezultatas vertas pastangų. Nepradėsime dabar, anksčiau ar vėliau teks prie to grįžti. Tik bus prarastas laikas. Taigi:

 

Rewilding Europe Bison Rewilding Plan 2014–2024 

Visuomenės įtraukimas

   Reintrodukcijos projektas visada apima ne tik rūšių, bet ir žmogiškojo veiksnio nagrinėjimą. Įvertinti ir valdyti rūšies komponentą yra sąlyginai "lengva", žymiai sunkiau su žmogiškuoju komponentu. Praeityje nebuvo atsižvelgiama į žmones kaip į svarbų reintrodukcijos sėkmės veiksnį, todėl jie nebuvo įtraukiami į projektų įgyvendinamumo tyrimą. Dabar mes suprantame, kaip svarbu reintrodukcijos įgyvendinamumo tyrime nagrinėti visuomenės įtraukimą, socialinių ir ekonominių veiksnių bei požiūrių supratimą. Ar įmanoma tai pamatuoti moksliškai? Taip. Žmogiškieji aspektai laukinės gamtos vadyboje (angl. Human Dimensions of Wildlife Management - HDWM) - tai mokslinis metodas, leidžiantis surinkti reikiamą informaciją apie svarbiausių grupių (nuo politikų iki vietos žmonių) požiūrį į reintrodukciją (Bath and Decker 2010; Decker 2013). Be to, socialinį ir ekonominį kontekstą, žmonių poreikius ir motyvaciją reikia suprasti, nes ši informacija vėliau būna įtraukiama į plano socialinių ir ekonominių elementų: komunikacijos, švietimo, ekonominio vystymo - kūrimą.

   Kiekviena šalis turi skirtingus reikalavimus reintrodukcijai, apribojimus, todėl labai svarbu jau ankstyvoje planavimo stadijoje įtraukti nacionalinę ir vietos valdžią.

   Komunikacija yra vienas iš pagrindinių projekto sėkmės veiksnių, todėl po vietos parinkimo ir HDWM tyrimo, ji turi prasidėti kaip įmanoma greičiau. Čia svarbu ir turinys, ir pateikimas. Žmonės turi mokėti šnekėtis "ta pačia kalba", o informacija turi būti suvokiama kaip patikima. Komunikacijos tikslas: pasiekti bendruomenės pasitikėjimą ir paramą projektui. Pagrindinis komunikuotojas turi būti suvokiamas kaip patikimas, nes yra buvę atvejų, kai dėl ankstesnių savo veiksmų, komunikuotojas neturėjo žmonių pasitikėjimo ir tai sužlugdė projektą.

 

2016 03 20

Lankytojų vadyba

   Rewilding projekto sudedamoji dalis turėtų būti galimybė stebėti laisvus stumbrus, o aklimatizacijos zonos ir pusiau laisvi draustiniai (aptvarai) turėtų funkcionuoti kaip lankytojų traukos centrai, kur būtų vedamos ekskursijos su vadovais. Taip būtų užtikrintas darbo vietų kūrimas ir tiesioginės įplaukos regiono žmonėms. Siekiant išvengti streso ir stumbrų negatyvios reakcijos į stresą, lankymas aklimatizacijos zonose ir rewilding areale turėtų būti valdomas ir kontroliuojamas (tame tarpe visada laikantis būtino saugaus atstumo 50 m). Jeigu infrastruktūra bus tinkamai valdoma, lankytojai tikrai tikrai turės puikią galimybę stebėti laukinę gamtą. Rewilding Europe nuomone aptvarų konstrukcijos turi būtų lengvos ir nepastebimos lankytojams. Tai leistų įvertinti visus laukinės gamtos privalumus stebint stumbrus. 

   Rekomenduojama, kad prieš išleidžiant į laisvę kiekvienos stumbrų grupės dominuojančiai patelei būtų uždedamas siųstuvas-apykaklė. Tai leistų specialistams stebėti gyvūnų elgseną bei padėtų komerciniam laisvų stumbrų stebėjimui. Stumbrų stebėjimas su vadovais ar vedliais leidžia išvengti trikdymo ir tuo pačiu  suteikia kokybiškas stebėjimo paslaugas. Gali būti organizuojamos specialios ekskursijos auštant ir temstant, taip pat pėdsekystės ekskursijos žiemos metu. Specialios slėptuvės galėtų būti įrengtos stumbrų pamėgtose vietose, kad laukinės gamtos fotografai turėtų galimybę juos nufotografuoti natūralioje aplinkoje be trikdymo. 

Veiklos gairės: 

  • Laukinės gamtos turizmas ir kita su lankytojais susijusi veikla turi būti organizuota taip, kad būtų naudinga padedant saugoti stumbrus, o ne kurti papildomą grėsmę: stumbrai neturi būti trikdomi. Be to, reikia užtikrinti, kad jų natūraliai elgsenai nebūtų daromas žalingas poveikis.

 

Visuomenės įtraukimas, mokymas ir komunikacija

   Efektyvios laukinės gamtos vadybos požiūriu visuomenės įsitraukimas yra esminis dalykas. Reikia aiškintis įvairių visuomenės ir interesų grupių įsitikinimus, suvokimus, nuostatas ir vertybes. Šių grupių žinių ir nuomonių analizė turi būti integruojama į valdymo, komunikacijos ir mokymo strategijas. Įvairių visuomenės grupių siekimas dalyvauti priimant sprendimus dėl resursų ir laukinės gamtos valdymo nuolat auga (Chase, Siemer and Decker 2002; Chase, Decker and Lauber 2004; Raik, Decker and Siemer 2006). Daugelyje vietų pasaulyje nepavyko užtikrinti tinkamos komunikacijos visoms interesų ir visuomenės grupėms. Komunikacija, nepritaikyta skirtingoms auditorijoms ir segmentams, iššaukė pasipriešinimą vertybėms ir požiūriams, kurie leistų užtikrinti efektyvų laukinės gamtos ir resursų valdymą (Miller and McGee 2001). Laukinės gamtos vadovai pripažįsta skirtingų visuomenės grupių teises ir įtaką laukinei gamtai. Jie sutinka, kad sėkmingos visuomenės įtraukimo pastangos gali sumažinti konfliktus, kurti patikimumo ir pasitikėjimo atmosferą tarp laukinės gamtos vadovų ir visuomenės (Bath and Enck 2003; Lafon et al. 2004). Dar daugiau. Tai leidžia užbėgti už akių ginčams ar net bylinėjimuisi su tais, kurie nori, kad jų balsas būtų išgirstas (Lawrence and Deagen 2001). 

   Daugelis žmonių Europoje nežino ar mažai žino apie stumbrus, todėl mokymai apie stumbrų ekologiją, stumbrų vaidmenį Europos ekosistemoms yra pagrindinė užduotis. Yra daug metodų. Svarbiausia parinkti tinkamus vietos kontekstui. Tačiau idealiu atveju, tai turi apimti visuomeninę, žiniasklaidą bei naujas technologijas. Tai leistų pasiekti plačią auditoriją. Taip pat turėtų būti siekiama bendradarbiauti su mokyklomis. Išvykos į gamtą turėtų tapti biologijos mokymo programų dalimi. Taip pat turėtų būti kuriama speciali mokymo medžiaga apie stumbrus ir jų reintrodukciją, kuria būtų galima aprūpinti mokyklas.

   Mokymo programos dalimi turi tapti ir komunikacija vietos bendruomenėse. Turėtų būti panaudota daugiau ir įvairesnių stumbrų reintrodukcijos projekto reklamos būdų. Efektyvi reklama užtikrins lankytojų pritraukimą iš viso pasaulio. Stumbrų paleidimo renginiai galėtų tapti dar vienu regiono žmonių įtraukimo į gamtosauginį projektą įrankiu. Reikia aiškintis kokie klausimai apie stumbrus neramina, domina žmones. Tik taip bus užtikrinta, kad vietos bendruomenės jausis gerai dėl reintrodukcijos iniciatyvų.

   Nors stumbras jau tapo gamtosaugos flagmanu Europoje, tačiau didžioji dalis europiečių (ypač Vakarų Europoje) niekada nėra girdėję apie stumbrus, tad Rewilding Europe tikslas pristatyti šį gyvūną plačiam visuomenės ratui ir paskatinti savo partnerius elgtis taip pat. Rewilding Europe naudos skirtingus komunikacijos metodus skirtingoms interesų grupėms bei tikslinėms auditorijoms.

Veiklos gairės: 

  • Būtina įtraukti vietinius žmonės nuo pat reintrodukcijos pradžios. Reikia, kad žmonės pritartų reintrodukcijai, nes tai leis užtikrinti reintrodukcijos tvarumą ilguoju laikotarpiu.

  • Svarbu nuo mažų dienų vaikus mokyti apie stumbrus ir apie svarbą išlaikyti gyvybingas ekosistemas laukinėje gamtoje.

  • Vietiniai žmonės turi jaustis stumbrų reintrodukcijos savininkais.

  • Svarbu reklamuoti ne tik rūšį, bet ir jos rolę ekosistemoje.

 

www.rewildingeurope.com/wp-content/uploads/2014/10/Bison-Rewilding-Plan-2014.pdf