Stumbrai laukuose. Mariaus Čepulio nuotrauka

Gamtosauga. Fokusavimosi į sprendimus metodas sprendžiant konfliktus

2015 10 31

   Šios skyriaus tema: žmonių ir stumbrų konfliktai. Keliais sakiniais klausimo pristatyti nepavyks, nes žmonių ir gyvūnų konfliktai yra viena iš skaudžiausių mūsų laikmečio gamtos apsaugos problemų. Mes lyg ir jau bandome gyvūnams leisti gyventi šalia mūsų, bet tuo pačiu siekiame visiškai kontroliuoti, kad jie gyventų pagal mūsų supratimą kaip ir kur. ...O kai dar tų supratimų ir nesupratimų yra beveik tiek, kiek pačių žmonių... Kaip rasti išeitį, kokį kelia rinktis? Dažnas gal pasakytų įprastą lietuvišką „čia nieko neįmanoma padaryti“ ar kokią kitą panašią standartinę frazę, tačiau žmonija tiek priartėjo prie kritinio taško, kai kiekvienas jos veiksmas duoda skaudų gamtos atoveiksmį klimato kaitos prasme, kad apsiriboti vien frazėmis jau nebeužtenka. Ieškoti kompromisų tarp atskirų interesų grupių? Paprastai jais nebūna patenkinta nė viena iš suinteresuotų pusių ir frazės „niekada nebus, kad visiems būtų gerai“, „reikia kažką paaukoti“, „antklodė pertrumpa, o tampančių per daug“, deja, guodžia trumpai ir susiklosčius pirmai „patogiai“ situacijai vėl įsižiebia konfliktas. Tada vėl tenka gesinti gaisrus, ieškoti kompromiso, gesinti gaisrus... Yra ir dar vienas dalykas, į kurį norime atkreipti dėmesį. Šiuolaikiniame pasaulyje labai daug "reaktyvumo", t.y. reagavimo į išorinę aplinka, dienos įvykius, kurie iš pažiūros atrodo labai svarbūs ir reikšmingi, tačiau realiai tik "valgo" mūsų laiką, kurį galėtume panaudoti kur kas produktyviau. Laikas yra brangus, tad vietoj buvimo reaguojančiu (angl. instead of being reactive), svarbu būti proaktyviu (angl. be proactive), t.y. mechaninį reagavimą į įvykius, beje, dažnai lydimą įvairių taip vadinamų neigiamų emocijų, kurios ilgainiui išbalansuoja žmonių sveikatą, ir kurių mūsų visuomenėje yra ypatingai daug (apie tai jau rašėme), būti proaktyviu. Kurti savo ateitį prieš tai aiškiai ir tiksliai išsigryninus tikslus bei prioritetus (planus, viziją – kam kuris žodis labiau patinka). Siekti savo tikslų „neišsimušant iš vėžių“ kiekvieną kartą, kai rodos viskas aplinkui reikalauja reaguoti į išorinio pasaulio įvykius. Kodėl verta išsikelti sau tikslus bei prioritetus ir padirbėti, kad jie būtų kuo aiškesni? Pakalbėkite su žmonėmis: kiek į klausimą koks tavo tikslas, ko sieki, ką darysi pirmiausia – nieko ar beveik nieko negali pasakyti, tačiau lengvai ir be pastangų valandų valandas dėsto, kas jam nepatinka, netinka, nenori, nereikia ir t.t., ir pan. Yra geras palyginimas: taip gyventi, tai tas pats, kas eiti į parduotuvę pasidarius sąrašą pirkinių, kurių pirkti nenori. Jei parduotuvė maža, gal kažką ir pavyks nusipirkti, o jei didelė kaip pasaulis?.. O jei dar stabčioji prie kiekvienos lentynos ar prekės, kurios nereikia ir piktiniesi, skundiesi, dejuoji, kad ji egzistuoja?.. Kokios sėkmės galima tikėtis nededant jokių pastangų bent susigaudyti ko sieki?

   Todėl „Lietuvos stumbrai“ kartu su GAA „Baltijos vilkas“ sukūrė savo viziją:

  1. Lietuvoje gyvena laisvai besiganantys stumbrai, tokiose vietose ir tokiomis bandomis, kad jų poveikis valstybei, ūkininkams ir kitiems visuomenės nariams traktuojamas kaip pozityvus. 
  2. Visuomenė ir jos grupės pritaria laisvų stumbrų populiacijai.
  3. Stumbrų populiacija Lietuvoje sveika ir gyvybinga. 
  4. Lietuvos stumbrų populiacija pripažįstama ir saugoma ES bei Lietuvos teisės aktų kaip reikšminga Europos stumbrų populiacijos dalis. 
  5. Lietuvos stumbrai yra svarbi Europos ir Lietuvos biologinės įvairovės dalis.

   Norime gerovės ir klestėjimo ir stumbrams, ir žmonėms. Visiems. Pasaulyje reikia daugiau ramybės, harmonijos, santarvės ir darnos. Tikros. Kompromisais tokios nesukursi. Kaip pasiekti tokį tikslą? Pirmas žingsnis - tai be abejo aiškus tikslo vaizdas, suvokimas, pajautimas, net girdėjimas. Neužtenka vien užrašyti tikslą, padėti į stalčių ir esant poreikiui raukant kaktą bandyti prisiminti „ką mes ten planavome?“. Tikslas turi būti kaip vizualizacija arba dar geriau - kaip mėgstamiausias filmas – aiškus, ryškus, gyvas, emocingas, tikroviškas. ...Tikroviškesnis net už pačią tikrovę su visomis dabartinėmis jos problemomis... Pajuskite, kad jūs jau dabar gyvenate toje realybėje, jaučiatės puikiai, džiaugiatės, nes viskas, apie ką svajojote, jau įvyko. Vizualizuojant tikslą yra du labai svarbūs aspektai: emocijos ir įsitikinimai. Jie gali padėti arba trukdyti tikslų įgyvendinimui. (Apie tai jau rašėme anksčiau). Dvejonės ir abejonės irgi trukdo: jei jau apsisprendėte ko siekti, siekite drąsiai ir ryžtingai. Kas negerai koreguosite pakeliui. Pvz.: jeigu vis dar gyvenate rezignacijoje ir tikite, kad „mūsų išlaidos visada didesnės negu pajamos“, turite daugiau šansų taip ir gyventi, negu žmogus, kuris drąsiai nusiteikęs ir įsitikinęs, kad „visada yra galimybė sugeneruoti papildomų pajamų“. Toks žmogus tiesiog leis sau pastebėti naujas galimybes ir jų siekti. Dar vienas variantas: vidinė ramybė, džiaugsmas gyvenimu ir įsitikinimas, kad „gausa ir klestėjimas - tai žmogaus prigimtinė teisė“ dar skamba labai neįprastai, tačiau pasidairius sėkmės pavyzdžių, galima pamatyti, kad tai norma.

   Kas žino ir išbandė kuriamąją vizualizaciją, kitus analogiškus metodus, blokų nuėmimo technikas ir t.t., ir pan., žino ką daryti, kad pradėtų kurti gyvenimą apie kurį kiti tik pasvajoja, na, o mes pristatome koučingo metodą – vadovėlį verslininkams Mark McKergow, Paul Z Jackson „Susitelkimas į sprendimus“ (angl. Solution Focused). Kodėl būtent šį metodą ir šią knygą? Juk variantų kaip dirbti begalės, be to, įvairūs autoritetai turi įvairias autoritetingas nuomones kaip ir ką daryti. Pristatome būtent šį metodą, nes jis skirtas praktikams, kurie nori pasiekti pokyčių, nekurdami ilgai modeliuojamų, sudėtingų ir brangiai kainuojančių planų „į papkę“, nenori vykdyti skausmingų reorganizacijų, kurios dažniau panašios į pasakėčios orkestro persodinimą vietomis, kai po kelių metų paaiškėja, jog rezultatų mažai arba visai nėra, laikas prarastas, o neretais atvejais net "sugeneruotas" nuostolis. Knyga skirta ne tik verslininkams. Ją puikiai galima naudoti ir kitose srityse. Ji ypač padeda dirbantiems nuolat besikeičiančioje aplinkoje, aplinkoje, reikalaujančioje lankstumo. Trumpai tariant, ji skirta darbui su žmonėmis, tad tinka beveik visur. Na, o mūsų atveju, žmonių ir stumbrų konfliktas ir yra apie žmones, jų įsitikinimus, negatyvius nusistatymus ir kaip juos pakeisti. Juk būtent žmonės lems ar gyvens Lietuvoje laisvi stumbrai.


    Reikia pastebėti, kad pats fokusavimosi į sprendimus metodas sugalvotas ne versle. Jis kilo iš psichologinės terapijos. Verslas panaudojo vieną iš pačių geriausių savo savybių: sugebėjimą paimti ir pritaikyti sau tai, kas veikia geriausiai ir efektyviausiai iš bet kokios srities. Ne tik paimti, bet ir sėkmingai naudoti. Tai ir daroma užsienyje, kur šis metodas jau kurį laiką sėkmingai taikomas praktikoje. Beje, metodas duoda ir šalutinį efektą: tai organizacijoje (ar dėl bendro tikslo) dirbančių žmonių savitarpio pagalba, geranoriškumas, mandagumas, pozityvumas, komandinė dvasia ir sinergijos efektas. ...Tas įdomusis sinergijos efektas , kuris leidžia sukurti tai, kas anksčiau atrodė neįmanoma... Skaitant knygą ir analizuojant įvairias savas darbines ir gyvenimiškas situacijas, kurios reikalavo nestandartinių sprendimų, kritinėse, krizinėse situacijose, teko įsitikinti, kad ten, kur buvo intuityviai veikiama pagal principus dėstomus knygoje, viskas pavykdavo. Pavykdavo netgi įgyvendinti planus, kurie matematiškai niekaip negali pavykti. ...Tačiau, jei išėjus iš kritinės situacijos, būdavo grįžtama prie tradicinių veikimo metodų, rezultatai kentėdavo...

   Mes dar kalbėsime apie fokusavimąsi į sprendimus ne vieną kartą, tačiau keliais žodžiais metodo apibūdinti nepavyktų, tad būtinai peskaitykite visą knygą ar/ir samdykite koučingo specialistus. Šio metodo principai paprasti ir efektyvūs, juos lengva pradėti taikyti gyvenime ir darbe nedelsiant. Užteks kalbų apie problemas ir konfliktus, juos reikia spręsti.

 

Rewilding Europe Bison Rewilding Plan 2014–2024 

Žmonių ir stumbrų konfliktai

   Dabartiniai konfliktai tarp stumbrų ir žmonių daugiausiai susiję su žala žemės ir miškų ūkiui. Lietuvoje, kur 61 stumbro banda gyvena intensyvios žemdirbystės regione, nustatoma apie kelių tūkstančių eurų žala derliui kiekvienais metais (informacija pateikta Lino Balčiausko, 2011). Vietovėse netoli Bialowieza girios ir Knyszyn miško buvo išanalizuota kaip pasiskirsto žala, padaryta stumbrų bei kitų veiksnių, turinčių įtakos nuostolio dydžiui (Hofman-Kaminska ir Kavalczyk 2012). Didžioji dalis žalos buvo padaryta javams (61%), šienui (20%) ir rapsui (13%). Pastebėta, kad stumbrai, kai tik turėdavo galimybę rinktis, visada pirmenybę teikė rapsams ir rugiams (Hofman-Kaminska ir Kavalczyk 2012). Nuo 2000 iki 2010 metų bendra kompensacijų suma buvo 196200 eurų. 2011, 2012 ir 2013 metais kompensacijos buvo apie 100000 eurų kasmet (informacija pateikta Rafal Kowalczyk, 2014). Žalos dydis ir kompensacijų sumos augo metai iš metų ir buvo susijusios su stumbrų skaičiaus augimu. Didžioji dalis žalos buvo fiksuojama žiemą (gruodį – kovą) - 57% atvejų, tačiau sniego storis ir temperatūra neturėjo įtakos žalos dažnumui. Incidentų skaičius buvo didžiausias prie miškingų žemės plotų: 69% Bialowieza girioje ir 80% Knyszyn‘e. Atstumas nuo arčiausio miškingo ploto paprastai būdavo mažesnis kaip 0,5 km. Stumbrai dažniausiai ilsisi ir atrajoja miškingoje vietoje ir renkasi tankesnes vietas kur išlieka mažiau matomi (Schneider et al. 2013). Panašu, kad stumbrai mėgsta būti tiek atvirose, tiek miškingose vietose. Į visą tai turi būti atsižvelgiama kuriant stumbrų apsaugos planus.

   Šiaurės rytų Lenkijoje gyvena 3 stumbrų populiacijos (virš 700 individų bendrai). Jos sudaro visos stumbrų populiacijos branduolį. Kompensacijų sumos, mokamos ūkininkams už žalą šioje vietovėje auga metai iš metų. 2010 m. buvo išmokėta apytiksliai 90000 eurų. Tačiau tenka pastebėti, kad bendra išmokėtų kompensacijų suma buvo 13,7 mln. eurų. Didžioji kompensacijų dalis tenka kanopinių daromai žalai padengti: daugiausiai šernų ir tauriųjų elnių. Pažymėtina, kad viena iš priežasčių kodėl daugėjo žmonių ir stumbrų konfliktų buvo suintensyvėjusi žemės ūkio veikla apleistose ar mažai naudojamose vietovėse po Lenkijos įstojimo į Europos sąjungą dėl finansinės paramos žemės ūkiui (Hofman-Kaminska ir Kavalczyk 2012).

   Žalą miškui ir žemės ūkiui bei stumbrų migraciją į laukus Bialowieza girioje bandoma mažinti žiemą reguliariai šeriant stumbrus šienu ir silosu. Tam girioje net įrengtos specialios šėrimo vietos, tačiau 15-20% stumbrų vis tiek praleidžia žiemą ne miške, o artimiausiose žemės ūkio naudmenose (Hofman-Kaminska ir Kavalczyk 2012). Knyszyn‘e kiek kitaip. Ten papildomas šėrimas yra ribojamas, tad ten įrengta viena žiemos šėrykla naudojama tik retkarčiais, todėl vėlai rudenį 90-100% stumbrų migruoja iš miško ir gyvena žemės ūkio naudmenose iki pavasario ir tik retkarčiais grįžta į mišką (Krasinska ir Krasinski 2007). Tikslių duomenų apie stumbrų daromą žalą miškų ūkiui nėra, tačiau žala dažniausiai koncentruojasi prie šėrimo vietų ir traktuojama kaip menka kitose vietose (Hofman-Kaminska ir Kavalczyk 2012).

   Augant ir plečiantis europinei stumbrų populiacijai žmonių ir stumbrų konfliktų greičiausiai daugės, todėl vadybos sprendimai turi būti rūpestingai pasveriami bei remtis supratimu kodėl kilo konfliktas. Naujos vietos stumbrų apgyvendinimui turi būti kruopščiai planuojamos ir parenkamos taip, kad mažėtų žmonių ir stumbrų konfliktų, t.y. turi būti parenkamas atvirų ir miškingų vietovių derinys, tačiau atviros vietos neturi būti arti žemės ūkio naudmenų.

www.rewildingeurope.com/wp-content/uploads/2014/10/Bison-Rewilding-Plan-2014.pdf