Švelnumas. Mariaus Čepulio nuotrauka

Stumbrų vadyba. Kodėl siūlo šaudyti stumbrus

2015 11 08

   Lietuvos žiniasklaida toliau linksniuoja stumbrus dėl jų įpročio lankytis ir maitintis privačiose žemės ūkio naudmenose. Šį kartą juos palinksniavo „Ūkininko patarėjas“ ukininkopatarejas.lt/po-stumbra-kiekviena-uki/  kartu perspėdamas ir kitų rajonų ūkininkus apie galimą naujų migrantų antplūdį ir į jų laukus. Tačiau šį kartą buvo rašoma ne tik apie stumbrų mitybos ypatumus. Vienas straipsnio punktų net nudžiugino. Pasirodo turime panašų tikslą sprendžiant problemą. „Vienintelis Lietuvoje kvalifikuotas stumbrų ekspertas Rytas Papšys“ „siūlo dabartinės didžiulės bandos suskaidymą ir jos išskirstymą po visą Lietuvą“ . Mūsų požiūriu geriausia alternatyva būtų savaiminė (arba su viliojimu pašarais) stumbrų migracija į jiems tinkamus gyventi rajonus ir išsiskirstymą į mažas bandas. Tačiau toliau straipsnyje siūlomi populiacijos valdymo metodai, šiuo metu kelia didžiausias diskusijas Lietuvoje, nors medžiotojams tai vadybos vaistas Nr.1, tinkantis praktiškai nuo visų ligų, o visi, kas mano kitaip, yra neišmanėliai miestų gyventojai, nenulipantys nuo šaligatvio. R.Papšys teigia, kad „bandose yra labai daug ligotų, šlubuojančių ar kitaip nesveikų stumbrų. Su jais reikia dirbti“. Kaip dirbti? „Reikia atlikti selekcinį darbą, iš bandų „išimti“ suluošintus, paliegusius gyvulius.“ Tikrai įdomu kaip bandose atsirado tiek ligonių, kada apšlubo ir šiaip kažkiek sveikatą prarado tie gyvuliai. Daugiausiai juos matantys laukinės gamtos fotografai (bent jau Pašilių bandą) gal ir turi kitokį matymą, bet jie juk neekspertai... Galėtume tokį klausimą užduoti Aplinkos ministerijai, bet jau klausėme. Anksčiau. Atsakymas į visus klausimus yra maždaug toks: „visi popieriai yra tvarkingi, viskas padaryta pagal galiojančią tvarką“. Kadangi tai nustatoma net neišvažiavus iš Vilniaus ir tik žiūrint į popierius, tai visokie kaulai ant pašiūrių stogo, namai, dygstantys saugomose teritorijose ir kurortinėse zonose bei panašūs keisti dalykai, keisti būna tik tol, kol nepasižiūri į popierius. Nes kai pasižiūri į popierius matai, kad viskas tvarkoje. ...O jeigu kažkam vis tiek ne, tai tie kažkas, patys tegu ir eina aiškintis, tirti, ieškoti įrodymų...

   Rewilding Europe požiūrį į stumbrų vadybą ir naikinimą kaip metodą populiacijos apsaugai rasite čia:

 

Rewilding Europe Bison Rewilding Plan 2014–2024 

Dabartinės stumbrų vadybos situacijos apžvalga

   Šiuo metu už stumbrų vadybą yra atsakingos kelios valdymo institucijos, tačiau jos visos turi skirtingus tikslus (pvz. miškų valdymo, saugomų teritorijų, žemės ūkio valdymo institucijos). Tokioje situacijoje stumbrų vadybos sistema nėra efektyvi. Rewilding Europe įsitikinusi, kad gyvūnų vadyba ir apsauga turi būti vienos institucijos atsakomybė.

   Dėl konflikto su žemės ūkio ir miškų sektorių interesais, stumbrų apsaugos strategijų pagrindinis uždavinys susiveda į labai žemo stumbrų tankumo palaikymą. Dar turint omenyje, kad stumbrų mityba labai nenatūrali, stumbrai turi minimalią įtaką ekosistemoms ir biologinei įvairovei. Jų reikšmė šiuo metu nėra svarbi.

   Tradiciniai būdai stumbrų vadyboje remiasi zootechnine praktika, o ne ekosistemų apsauga. Vadybos neefektyvumas kartu su papildomu šėrimu žiemą, mažina stumbrų galimybes natūraliai prisitaikyti ir vaidinti savo vaidmenį ekosistemoje. Kai kurios Rewilding Europe teritorijos yra pakankamai didelės ir tinkamos išlaikyti gyvybingas populiacijas, tačiau pasenę požiūriai yra rimta kliūtis kuriant naujas populiacijas ir leidžiant jau egzistuojančioms augti. Pavyzdžiui, daug žmonių, tame tarpe gamtosaugininkai, į medžių žievės nulaupiojimą žiūri kaip į nuostolingą miškams ir ekonominiams interesams. Gyvybingos populiacijos (>1000) vis dar nėra net ir po 60 metų nuo reintrodukcijos pradžios.

   Pagal IUCN Europos stumbro statuso tyrimą ir išsaugojimo veiksmų planą (Pucek et al. 2004), populiacija bent iš 100 individų gali būti traktuojama kaip saugi. 1990 metais buvo 6 tokios bandos (2 Lenkijoje, 1 Baltarusijoje, 2 Ukrainoje ir 1 Rusijoje). 2004 metais teliko 4 bandos (Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje), 2012 metais - 4 bandos: Lenkijoje, Rusijoje ir Baltarusijoje. Trijose iš jų naikinimas taikomas kaip populiacijos valdymo priemonė. Bielowieza girioje iki 38 individų per metus yra nužudomi (informacija pateikta Jerzy Dackiewicz, 2012). Per 2004 - 2013 metus buvo nužudyti 262 stumbrai (143 stumbrai, 119 stumbrės). Nužudytų stumbrų mėsa ir kailis yra parduodami, todėl generuoja tam tikras įplaukas vietinei Bielowieza ekonomikai, bet laukine gamta paremtas turizmas duoda žymiai didesnę grąžą. Be to, stumbrų, mirusių dėl natūralių priežasčių, kūnai, palikti laukinėje gamtoje, įneša žymiai didesnį pozityvų indėlį ekosistemai, nes tampa maistu kitoms rūšims regione. Žiemą ir ankstyvą pavasarį tai tampa ypatingai svarbiu maisto šaltiniu. Dar vienas privalumas: natūrali selekcija yra labiau pageidaujama negu žmogaus daroma selekcija. Taip realiai sustiprinama populiacijos genetinė bazė.

   Rewilding Europe pritaria, palaiko ir propaguoja požiūrį, kad stumbrų populiacijoms būtų leidžiama augti iki natūralaus tankumo su minimalia žmogaus vadyba kur tik įmanoma, tokiu būdu sukuriant laukinę nuo žmonių nepriklausomą populiaciją su natūraliais savireguliacijos procesais. Dar daugiau: pagrindinė užduotis siekiant išsaugoti rūšį yra stimuliuoti populiacijų augimą nustatant kasmetinius augimo planus kiekvienoje Rewilding Europe parinktoje vietoje (min. penkios).

   Rewilding Europe laikosi nuomonės, kad naikinimas yra nepriimtinas stumbrų vadyboje. Tokios nuostatos nėra įtraukiamos į mūsų veikimo metodus. Mes manome, jog turi būti dedamos visos pastangos, kad būtų identifikuotos ir paruoštos vietos, kur "pertekliniai" stumbrai galėtų būti panaudoti kuriant naują ar papildomą laukinę populiaciją.

www.rewildingeurope.com/wp-content/uploads/2014/10/Bison-Rewilding-Plan-2014.pdf