Trapumas. Mariaus Čepulio nuotrauka

Darnus vystymasis. Kodėl „nesikišti ne į savo reikalus“ mums ne išeitis

2015 11 15

   Vėl pasigirdo siūlymai dar labiau praretinti stumbrų populiaciją. Šį kartą tokius pasiūlymus išsako žmonės, kurie tiesiogiai dirba su stumbrais. Gal patylėkime? Juk yra Raudonoji knyga bei ES įstatymai, kurie kaip ir turėtų garantuoti stumbrų apsaugą. Tik ar tikrai taip? Juk pas mus viskam galima išsiderėti išimtis, o jau priežasčių toms išimtims sukurti visada surandama pačių įvairiausių.

   Nemažai žmonių jau keičia savo santykį su gamta, siekdami tvaraus ir darnaus vystymosi, tačiau matome, kad tikrai ne visi. Čia, kaip ir bet kurio kito tikslo siekime, egzistuoja skirtingos nuomonės, požiūriai, įsitikinimai, problemos ir konfliktai. Negalime apsimesti, kad viskas jau dabar yra gerai: pozityvu, darnu, tvaru. Negalime problemų „sušluoti po kilimėliu“. Negalime sutikti, kad sprendimus žino tik ekspertai, tad visiems kitiems geriau nesikišti „ne į savo reikalus“ ir palaukti kol ekspertai viską sutvarkys. Negalime su tuo sutikti, nes siūlomi metodai ir priemonės yra 20 a. Jie jau praeitame amžiuje nesukūrė tvaraus ir darnaus vystymosi modelio, kodėl turėtų tapti panacėja 21 a.? Mums reikia pokyčių, tačiau ne bet kokiomis priemonėmis ir ne bet kokia kaina pasiekiamų. Priemonės yra svarbu. Kaina yra svarbi. Tik galvodami ir veikdami kitaip nei iki šiol, pasieksime realių teigiamų pokyčių. Pasiekti teigiamų pokyčių naudojant fokusavimosi į sprendimus metodą paprasta, jei visada taikome šiuos principus:
„ a) netaisykite to, kas nėra sugedę,
  b) atraskite tai, kas yra veiksminga, ir darykite to daugiau,
  c) liaukitės darę tai, kas nėra veiksminga, ir darykite ką nors kitą.“ („Susitelkimas į sprendimus“).

   O kad atsirastų noro ieškoti kas yra veiksminga ir kokios alternatyvos stumbrų naikinimui, trumpai apie stumbrų reikšmę ekosistemose. ...Čia apie tuos pačius stumbrus, kuriuos girdime linksniuojant tik žalų ūkininkams kontekste...

 

Rewilding Europe Bison Rewilding Plan 2014–2024 

Stumbrų kaip kertinės ir skėtinės rūšies reikšmė ekosistemoje

   Kertinė rūšis dažniausiai apibrėžiama naudojant Paine (1969) pasiūlytą dviejų dalių variantą. Pirmoji dalis sako, kad kertinės rūšies būvimas „yra lemiamas norint palaikyti ekologinės bendruomenės struktūrą bei įvairovę“ (Mills et al. 1993). Antroji dalis nagrinėja rūšių ryšių svarbą. Pagal Mills et al. (1993) kertinė rūšis turi būti „išskirtinė, susijusi su visa likusia bendruomene“. Kadangi daug dešimtmečių stumbrai Europoje buvo išnaikinti, o dabar jų tankis dirbtinai palaikomas žemame lygyje, labai sunku nustatyti stumbrų įtakos potencialą didesnei floros ir faunos bendruomenei ir tokiu būdu apibūdinti ją kaip kertinę rūšį. Vis tik keli įrodymai leidžia priskirti rūšį prie gyvybiškai svarbių.

   Plačiai pripažįstama, kad stambieji žolėdžiai turi didelę įtaką dirvožemio procesams, augalų bendruomenių struktūrai bei įvairovei. Stambieji žolėdžiai daro įtaką tiesiogiai – ganydamiesi ir maitindamiesi arba netiesiogiai – keisdami maistingų medžiagų apykaitą. Žolėdžiai vaidina lemiamą vaidmenį azoto apykaitoje. Jie perdirba azotą ėsdami augalus ir iš naujo jį perskirstydami per išmatas ir šlapimą (Hobbs 1996). To pasėkoje keičiasi augalų paplitimas bei augimas. Pvz. vienas iš stumbrų reintrodukcijos Šiaurės Ispanijoje tikslų buvo gaisrų prevencija ir biologinės įvairovės augimas, mat nebeganomose pievose prasidėjo gaisrai, kurie iššaukė augalų rūšių mažėjimą. (informacija pateikta Fernando Moran, 2010).

   Be to, mirusių stambiųjų žinduolių kūnai duoda daug koncentruotų maistinių medžiagų dirvožemiui (Melis et al. 2007). Stumbrų, kurių masė labai didelė, kūnai yra ženklus maistinių medžiagų šaltinis, turintis įtakos augalų įvairovei bei heterogeniškumui. Kūnai taip pat yra svarbus maisto šaltinis daugeliui gyvūnų rūšių. Paskutinių tyrimų metu buvo suskaičiuota daugiau kaip 596 bestuburių ir žinduolių rūšių (Poelarends et al. 2012). Stumbrai gali būti svarbiu maisto šaltiniu Ispanijos, Bulgarijos, Balkanų šalių ekosistemose, kur grifams, kurie minta dvėseliena, gresia išnykimas, mat ES taisyklės draudžia palikti naminių gyvulių kūnus. Stumbrų populiacijų atkūrimas tokiuose regionuose turėtų žymią ekologinę naudą.

   Rewilding Europe priskiria stumbrus prie skėtinių rūšių, nes saugant stumbrus ir dideles teritorijas, kurios reikalingos jiems gyventi, laimi ir daug kitų augalų bei gyvūnų rūšių. Apie 50% augalų rūšių, kuriomis minta stumbrai, sėklų plitimas priklauso nuo tokių gyvūnų kaip stumbrai (Jaroszewicz & Piroznikow 2008).

   Stumbras – didelis, charizmatiškas žinduolis, tad turi puikų potencialą tapti simboline tiek gamtosaugos, tiek regiono vystymo rūšimi. Stumbras gali tapti simboliu atkuriant natūralias ekosistemas arba steigiant naujas saugomas teritorijas. Tokio ryškaus simbolio dėka regionai, vietiniai verslai, produktai ir brand‘ai gali būti pastebėti ar matomi geriau.

   Reziume:

  1. Stumbrai vaidina gyvybiškai svarbią rolę keliose Europos ekosistemose, todėl tapo vienu iš pagrindinių prioritetų vietovėse, kur dirba Rewilding Europe.
  2. Stumbrai turi būti naudojami kaip simbolis reklamuojant ekologijos plėtrą Europos kraštovaizdyje.

 www.rewildingeurope.com/wp-content/uploads/2014/10/Bison-Rewilding-Plan-2014.pdf