Kelyje. Mariaus Čepulio nuotrauka

Natūrali stumbrų gyvensena ir mūsų vizija

2015 11 22

   Jūs tikriausiai gerai prisimenate mūsų viziją. Pirmame punkte rašėme:

„Lietuvoje gyvena laisvai besiganantys stumbrai, tokiose vietose ir tokiomis bandomis, kad jų poveikis valstybei, ūkininkams ir kitiems visuomenės nariams traktuojamas kaip pozityvus“.

   Visada lengviau įsivaizduoti nei įsiminti, todėl šiandien siūlome paskaityti Rewilding Europe plano dalį apie laisvai gyvenančių stumbrų bandų dydį, struktūrą ir elgseną. Būtent taip gyvenančios ir tokio dydžio bandos yra mūsų siekiamybė (tiesa, perspektyvoje be dirbtinio šėrimo), todėl skaitydami pabandykite įsivaizduoti taip besielgiančius stumbrus ir Lietuvoje. Akivaizdu, kad stumbrams tai natūrali elgsena, tačiau kažkodėl Kėdainių rajone jie net vasarą laikosi ženkliai didesnėmis bandomis, o žiemą susiburia į ypatingai didelę bandą. Tikslas yra išskaidyti šią bandą. Kaip žinia, stumbrų išsiskaidymas mažomis bandomis ir migracija į kitus rajonus „žaliaisiais koridoriais“ leistų ženkliai sumažinti jų poveikį žemės ūkio naudmenoms, o kartu ir ūkininkų nepasitenkinimą.

   Nuolat grįžtame prie vizijos neatsitiktinai. Fokusavimosi į sprendimus požiūriu, pokyčiai bus pasiekti orientuojantis ne į problemą, bet į jos sprendimą. ...O tai tik iš pažiūros atrodo paprasta... Mes įpratę gilintis į problemas, todėl nuolat grįžtame ir grįžtame prie problemų analizės, gilinimosi į problemas, paslėptų problemų ieškojimo, problemos komplikavimosi galimybių, ieškojimo ko mums trūksta, kad pasiekti tikslą, ieškojimo kokios mūsų silpnybės, kurių dėka mums nepavyko ar nepavyks ir t.t., ir pan. Pastebėkite save ir aplinkinius. Pamatysite, kad būtent taip dažniausiai ir elgiamės. Kad ir kaip paprastai iš pažiūros skamba, tačiau radikalu yra šios idėjos:

„Pirma, kiek galima geriau supraskite, ko norite, nes tai ir yra sprendimas, į kurį susitelkiate.
Antra, pasinaudokite, tuo, ką jau esame nuveikę, ir pasitelkite turimas žinias kaip pozityvias galias siekdami sprendimo.
Trečia, orientuokitės į tai, kas veiksminga, ir venkite klystkelių, tokių kaip gilinimasis į problemas ir nesėkmes.“ („Susitelkimas į sprendimus“).

 

Rewilding Europe Bison Rewilding Plan 2014–2024  

Socialinė struktūra ir reprodukcija

   Laisvai gyvenantys stumbrai formuoja didesnes bandas žiemą, kai yra šeriami šėryklose: jie buriasi apie šį dirbtinio maisto šaltinį. Stumbrų grupės formuojasi ne šeimos pagrindu. Stumbrų populiacijos bazinis vienetas yra mišri grupė, kurią sudaro suaugusios patelės, jauni nesubrendę patinai ir nesubrendusios patelės nuo 2 iki 3 metų amžiaus, jaunikliai ir kartais suaugę patinai. Vidutinis grupės dydis yra 20 individų. Tokios grupės laikosi kartu iki pavasario kai pasirodo pirmoji žolė ir augalai. Paprastai iki balandžio pabaigos. Tada didelės žiemos bandos skyla į mažesnes po 12 gyvūnų vidutiniškai. Jas sudaro suaugusios patelės su savo jaunikliais, nesubrendę patinai ir nesubrendusios patelės. Suaugę patinai laikosi pavieniui (60% patinų) arba laikosi mažomis grupėmis po 2-3. Tik rujos metu nuo rugpjūčio iki spalio jie prisijungia prie didesnių grupių. Stumbrų grupės ganosi ir skabo šakeles pasirinktoje teritorijoje ištisas dienas, tačiau jų elgsenoje nėra savos teritorijos gynybos požymių. Būtent dėl to tokios mišrios grupės dažnai susitinka ir gyvūnai gali lengvai migruoti iš vienos grupės į kitą. Grupės sudėtis nėra griežtai apibrėžta ar saugoma. Vasara yra gausu natūralaus maisto, tad stumbrai nekonkuruoja dėl maisto (Stachurski 2003).

   Mišrių grupių dydis ir struktūra yra kintama, kai kurie pokyčiai yra sezoniniai (jauniklių vedimas, patinų prisijungimas per rują), o kai kurie sąlygoti elgsenos. Grupės dažnai susitinka, susijungia ir greitai išsiskiria. Dalis individų pasikeičia. Jauni stumbrų patinai migruoja dažniausiai (Krasinska et al. 1999). Mišriai grupei vadovauja patelė (dažniausiai patelė su jaunikliu). Nėra nustatyta ar vienos patelės vadovavimas yra nuolatinis, tačiau pastebėta, kad pažymėtos patelės vadovavo iki 20 metų amžiaus. Manoma, kad dėl dažnų pasikeitimų struktūroje ir grupėje, pasikeitimai hierarchijoje gali kilti (Krasinska et al. 1999).

   Stumbrų kilmės knygos (Pedigree Book) duomenys rodo, kad stumbrų patinai nelaisvėje subręsta antrais gyvenimo metais. Stumbrai, gyvenantys laisvai arba dideliuose aptvaruose, subręsta kiek vėliau – trečiais gyvenimo metais, tačiau jie nedalyvauja reprodukcijoje iki 6-7 metų amžiaus. Reprodukcinis stumbrų patinų amžius trumpas, dažniausiai trunka nuo 6 iki 12 metų. Stebėjimai parodė, kad seni stumbrai labai ribotai dalyvauja reprodukcijoje. (Krasinska et al. 1999).

   Stumbrų patelės dažniausiai subręsta trečiaisiais gyvenimo metais ir atsiveda savo pirmą jauniklį ketvirtaisiais gyvenimo metais. Pasitaiko ir išimčių. Dažniausiai stumbrės veda jauniklius kas antri metai ir tik po vieną jauniklį. Patelės gali vesti jauniklius iki gyvenimo pabaigos – apytiksliai iki 20 metų. Nelaisvėje patelės išgyvena ir veda jauniklius ir ilgiau. Nustatyta, kad vidutiniškai viena patelė per savo amžių atsiveda 9 jauniklius.

   Ruja laisvai gyvenančiose bandose tęsiasi nuo rugpjūčio iki spalio mėn. Rujos metu galima pamatyti daug pavienių patinų, nes jie daugiau migruoja ieškodami rujojančių patelių. Patinas prie bandos vidutiniškai prisijungia 6 dienoms per vieną rujos sezoną. Tie patys tyrimai parodė, kad per ruja patelės lieka savo teritorijoje. Jos nemigruoja ieškodamos patinų (Krasinska et al. 1999).

   Per rują patinai tampa agresyvūs, ypatingai jaunesnių suaugusių patinų atžvilgiu. Jie demonstruoja savo jėgą laužydami jaunus medžius, kasdami priekinėmis kanopomis žemę, voliodamiesi. Nors voliojimasis pastebimas abiejų lyčių elgsenoje visus metus kaip savęs priežiūros procedūra, tačiau rujos metu tai yra ir patinų seksualinės elgsenos dalis. Voliojimuisi stumbrai renkasi smėlėtas kalvas, žvyrduobes, smėlėtus kelius ir kelkraščius. Kai patelė rujoja, patinai gali įsitraukti į trumpas, bet intensyvias kovas, po kurių dažnai net laimėtojas pasitraukia nuo bandos ir ilsisi vienumoje kelias valandas. Tokios kovos laisvai gyvenančiose bandose yra tik pavieniai atvejai, nes „žemesnio rango“ patinai vengia „aukštesnio rango“ stumbrų. Kai patelė pradeda demonstruoti poravimosi elgseną, patinas atskiria ją nuo bandos. Ryšys trunka 2-3 dienas.

   Stumbrių nėštumo periodas tęsiasi 254-277 dienas (apie 9 mėn. – vert.past.). Jaunikliai dažniausiai gimsta gegužės arba birželio mėnesiais, tačiau 20-30% gimimo atveju buvo pastebėti vėlai rugpjūtį – spalį (Krasinska et al. 1999). Gimdymui patelė atsiskiria nuo bandos į nuošalią vietą. Naujagimiai jaunikliai dažniausiai sveria 25-30 kg. Patelė iš karto gina savo jauniklį nuo bet kokio pavojaus. Tik po kelių dienų patelė su jaunikliu prisijungia prie bandos. Jaunikliai žindžia visus metus ar net ilgiau, jei negimsta kitas jauniklis, tačiau teko stebėti, kad vienu metu žindžia du jaunikliai. Jauniklis yra labai prisirišęs prie mamos, bet panašu, kad šis ryšys dingsta antrais ar trečiais gyvenimo metais (Krasinska et al. 1999, Stachurski 2003, Pucek et al. 2004).

www.rewildingeurope.com/wp-content/uploads/2014/10/Bison-Rewilding-Plan-2014.pdf