Emocijų vaidmuo tikslų pasiekimui: emocijos, kurios padeda ir trukdo įgyvendinti tikslus

2015 05 22

   Mokslininkai jau įrodė: 70 proc. ligų iššaukia taip vadinamos „neigiamos“ emocijos. Atrodytų, kas gali būti paprasčiau: norime mažiau sirgti – atsisakykime negatyvių emocinių reakcijų. O kuo čia dėti tikslai? Emocijos kaip ir įsitikinimai yra vienas iš svarbiausių veiksnių, padedančių arba trukdančių tikslų pasiekimui. Mūsų tonusas, darbingumas, efektyvumas priklauso nuo jų. Tai ne tuščiažodžiavimas. Mokslininkai ištyrė: mūsų emocinių reakcijų metu organizmas išskiria atitinkamas chemines medžiagas, kurios veikia skatinančiai, slopinančiai ir t.t.

   Ilgą laiką Vakarų civilizacijoje emocijos dėl savo iracionalumo buvo menkinamos. Tikriausiai ne kartą teko girdėti, kad protas yra aukščiau už emocijas, emocijas turi valdyti protas, emocijas reikia laikyti pririštas ant trumpo pavadžio ir t.t., ir pan. Emocijas buvo sunku analizuoti, tirti. Tik paskutiniais dešimtmečiais įvyko ženklūs pokyčiai šioje srityje: mokslas paaiškino daugelį dalykų, apie kuriuos anksčiau galėjome tik intuityviai nutuokti. Deja, informacija pas mus ateina vėluodama dešimtmečiais, o net ir pasaulio mastu yra dar labai mažai specialistų, kurie gali ne tik paaiškinti emocijų įtaką žmogui bei padėti jam, bet ir patys dirba su savo emocijomis, yra pasiekę rezultatų. Kam to reikia? Dar kartą priminsiu, kad nuo to priklauso mūsų sveikata, gyvenimo kokybė, noras ir gebėjimas pasiekti tikslus. Mums teks išmokti pripažinti emocijas, priimti jas kaip svarbią žmogiškosios patirties šioje žemėje dalį, vertinti jas kokios jos bebūtų, keisti į naudingesnes sau.

   Mūsų visuomenėje daug liūdesio, apatijos, pykčio, baimės, kaltinimų, gėdinimų. Tai mums įprasta. Gyvename ir net nesusimąstome, kad galima kitaip, kad galime patys pasirinkti kaip reaguoti. Tai ne tik tapo mūsų įprastinėmis reakcijomis, bet mes dar kasdien esame provokuojami patirti šias emocijas, nes esame greitai „užkabinami“ būtent „ant“ jų. Esame „reaktyvūs“ ir taip įvyko ne be priežasties. Milijonus metų nuo mūsų sugebėjimo identifikuoti pavojų ir į jį atitinkamai reaguoti, priklausė mūsų išlikimas. Šiais laikais tiesioginiam išlikimui mažai kas gresia, bet tačiau savo emocinių reakcijų jau nekvestionuojame. O organizmas nuolat išskiria chemines medžiagas šių emocijų pasėkoje... Taigi, teks išmokti būti pro-aktyviems kaip nuolatinius palydovus gyvenimo kelyje renkantis ne „išlikimo“ emocijas, o klestėjimo: meilę, džiaugsmą, dėkingumą, harmonijos su savim ir aplinka jausmus. Beje, cheminės medžiagos išskiriamos jaučiant tokius jausmus pripildo organizmą žvalumo ir energijos.

   Galite išbandyti bent vieną paprastą emocijų pakeitimo pratimą: nelaukite priežasties nusišypsoti. 1,5 – 2 minutes šypsokitės kaip galite plačiau ir linksmiau. Net jeigu šypsena dirbtinė, tiek laiko užtenka, kad pradėtų gamintis serotoninas. Serotonino trūkumas gali iššaukti depresiją ir slogią nuotaiką, o jo išsiskyrimas suteikia mums gerą nuotaiką ir energiją.