Įsitikinimai. Kaip bent 30 proc. padidinti savo šansus sėkmingai įgyvendinti viziją?

2015 04 14

   Kiekvienas gali susikurti savo sėkmės istoriją, tam nereikia kopijuoti kitų. „Ko iš tikrųjų norėtum, jei tavo norus pildytų auksinė žuvelė?“, „Kaip įsivaizduoji savo tobulą ateitį?“ tokie ir panašūs klausimai jau nestebina kursų bei seminarų lankytojų ar ieškančių atitinkamos informacijos, bet mūsų visuomenėje dar nėra įprasti. Teoriškai jau yra sutinkančių, kad problemas reikia spręsti ieškant sprendimų, o ne gilinantis į problemas, bet kai praktikoje susiduriame su problema daugiausiai girdime apie problemos nagrinėjimą, trūkumų ir silpnybių analizę, kaltų ieškojimą. Tai neefektyvu, kai dirbame su žmonėmis, o ne su techniniais gedimais. Jau rašėme, apie NASA ir ISO standartų taisyklę: „80 – 85 proc. yra sistemos klaidos, ir tik 20 – 15 proc. yra žmonių daromos klaidos“. Sistemos keitimas ir tobulinimas turi tapti prioritetu. Efektas bus ženkliai didesnis. Antra taisyklė: negaišti laiko kaltų ieškojimui, o užsiimti sistemos keitimu bei tobulinimu. Deja, dažniau sutinkamas mąstymo variantas: suradau kaltus – išsprendžiau problemą. Kadangi problema vis dar egzistuoja, ieškau kitų kaltų. Tiesa, pasitaiko ir kiek progresyvesnis variantas: paieškojus kaltų, užsiimama sprendimų paieškomis. Kodėl taip vyksta? Vyrauja įsitikinimas, kad tai teisinga vadyba, teisingas veikimo būdas. Be to, neretas variantas kaltų paieškas „pagerinti“ nemenka doze vienokių ar kitokių taip vadinamų „negatyvių“ emocijų. Net jei rezultatų nėra arba jie vos pastebimi, šie ir kiti klaidinantys įsitikinimai net nekvestionuojami.

   Dažnas net nesusimąsto, kas bendro tarp asmeninių nuostatų, įsitikinimų, emocijų ir sėkmės įgyvendinant tikslus. Kaip dažnai išgirdę apie numatytus tikslus arba net patys juos išsikėlę garsiai arba tik sau mintyse pasakome: „tai neįmanoma“, „50 : 50”, “būkim realistai“, „o koks būtų kompromisinis variantas?“, „viskas „susiveda“ į pinigus“, „nesutiks“ ir t.t. Iš pažiūros gal ir nieko blogo tame nebūtų: tikslus turime, jų sieksime, na, o jeigu nepavyks, tai juk iš anksto apsidraudėme nuo nusivylimo, iš anksto prognozavome, kad taip bus. ...Vizijos, tikslai buvo gražūs, o realybėje yra daug nuo mūsų nepriklausančių aplinkybių, veiksnių, žmonių ir kitų trukdžių... Prie tokio mąstymo esame pripratę, o pateisinimų, patvirtinančių tokio mąstymo tikslingumą ir racionalumą visada atrandame gausiai.

   Kuo tokie įsitikinimai, nuostatos, mąstymas trukdo sėkmei? Dar 20 a. antroje pusėje JAV mokslininkas Brand‘as tyrimais nustatė, kad bent 30 proc. sėkmės priklauso nuo to ar tikime sėkme ar ne (taip vadinamas „placebo efektas“). Nors tyrimai buvo susiję su medicina ir žmogaus gebėjimu pasveikti, tačiau tikėjimas veikia ne tik medicinoje. Ar girdėtas pasakymas užprogramuoti save sėkmei ar nesėkmei? (Beje, nuo pasąmoninio programavimo, įsitikinimų priklauso net 95 proc. mūsų sėkmės).

   Jei trečdalis sėkmės (kartais net ir visa) priklauso nuo to kaip mes save programuojame, gal verta pradėti save programuoti sėkmei be išlygų, dvejonių ir abejonių? Ar turime ką prarasti? Jei net netikėdami vis šį tą pasiekiame, tai tikėdami to menko „šio to“ tikrai neprarasime! Programavimo ir perprogramavimo metodų yra ne vienas. Kai kuriuos sėkmingai išbandė dešimtys, šimtai tūkstančių žmonių, kai kuriuos net milijonai. Kai kurie tikslūs ir aiškūs kaip vairavimo instruktažas. Reikia tik šiek tiek noro, pastangų bei praktikos ir svajonės pradės pildytis.