Aplinka

2015 04 06

   Taigi, panagrinėkime platesnį kontekstą: biologinę įvairovę. Kokios gi sąlygos biologinei įvairovei klestėti sudarytos Europoje ir Lietuvoje? Kokie planai, tikslai, kryptys, perspektyvos ateičiai? Ar šie planai padės ar trukdys stumbrų gerovei ir klestėjimui? Jau rašėme anksčiau, kad stumbrai kaip ir kiti stambūs žinduoliai yra ekosistemų „kertiniai akmenys“, darantys labai didelę įtaką biologinei įvairovei. Stambių žinduolių dėka atstatomas prarastas ekosistemų natūralumas. "Bet kam mums to reikia?" Gan dažnas užduoda sau ir kitiems tokį klausimą. Dažnai tenka skaityti komentaruose: "natūrali gamta gal ir buvo prieš šimtą ar du šimtus metų, pasiliko gražiose istorijose, o mes gyvename čia ir dabar, intensyviai dirbame, ūkininkaujame, „miškininkaujame“, dabar technologijų amžius, nenorime grįžti į senovę ir t.t." Mes ir nesiūlome. Visos išvardintos sritys į praeitą šimtmetį (embriono stadiją) grįžti negali, bet gali vystytis toliau. Juk dabartiniai žmonijos pasiekimai nėra galutiniai, daug ką dar reikia tobulinti ir taisyti. Prieštaravimas vystymuisi veda į stagnaciją. Mokslo tas netenkina, todėl šiuolaikinis mokslas siūlo išeitį iš esamos situacijos (klimato kaita) ir ta išeitis pasirodo yra kuo natūralesnis (artimas gamtai) ūkininkavimas visose srityse. Išeitis gan paprasta, tad kaip tikri šiuolaikiniai žmonės gal norėtume paklausti: "o gal sukurkite kokias nors išmanias technologijas, kurios eliminuotų iš mūsų gyvenimo nepageidaujamus reiškinius be stumbrų ir biologinės įvairovės išsaugojimo?" Bet... Pasirodo žmonės dar nemoka kurti tokio išmanumo technologijų. Jas kuria gamta.

   Tikriausiai sutiksite, kad pasaulyje yra neįkainojamų dalykų, kuriuos gaudami nemokamai, už dyką pradedame laikyti juos beverčiais, neesminiais ar net vystymosi trukdžiais. Taigi, dėkingumo už tai ką turime ir gauname nejaučiame. Net atvirkščiai, dažnokai kritikuojame, vertiname negatyviai. Kiekvienas pavyzdžių savo gyvenime galime paieškoti patys, o čia pakalbėkime apie tą taip nuvertintą gamtą, biologinę įvairovę, ekosistemų paslaugas. Kokie Europos Sąjungos planai?

http://ec.europa.eu/…/2020%20Biod%20brochure%20final%20lowr…

   „Europos Sąjungos vizija yra užtikrinti, kad iki 2050 biologinė įvairovė ir jos teikiamos ekosistemų paslaugos būtų apsaugotos, atkurtos ir vertinamos, suvokiant biologinės įvairovės tikrąją vertę, jos esminį indėlį į žmonių gerovę, ekonominį klestėjimą. Užtikrinti, kad bus išvengtą katastrofiškų pasekmių dėl biologinės įvairovės nykimo.

   Svarbiausiais Europos Sąjungos tikslas iki 2020 yra sustabdyti biologinės įvairovės praradimą, ekosistemų paslaugų nykimą bei kiek įmanoma jas atkurti, tuo būdu didinant ES indėlį ir į biologinės įvairovės praradimo stabdymą visame pasaulyje.

   ES suvokiama, kad veiksmai, reikalingi stabdant biologinės įvairovės nykimą, reikalauja piniginių išlaidų, tačiau neveikimo kaina būtų dar aukštesnė. Biologinės įvairovės praradimas labai daug kainuoja visuomenei, ypatingai tiems sektoriams, kurie labai priklausomi nuo ekosistemų paslaugų. Pvz.: žemės ūkis.“

   Reikia pažymėti, kad ekosistemų paslaugos yra tik sąlyginis apibūdinimas ir tik sąlyginis bandymas skaičiuoti pinigais to, kas yra neįkainojama. Tai naudinga tiek, kiek leidžia žmonėms įvertinti tai, ką iki šiol laikė beverčiu dalyku. Piniginis skaičiavimas neturi tapti absoliučiu matu, nors tokias tendencijas matome visur. Pvz.: miškas vertinamas kaip mediena, kurią pardavus gaunama tam tikra suma pinigų, plius rekreacija. Žmonės vertinami kaip žmogiškieji ištekliai, teikiantys tam tikrą naudą arba darantys žalą, turintys tam tikrą darbingumo lygį arba jį praradę. Na, o sveikatos sistemos požiūriu, žmogus - tai toks mechaninis rinkinys ląstelių, organų ir sistemų, kuris ligos atveju, praranda visą ar tam tikrą darbingumo dalį, apskaičiuojamą ir vertinamą pinigais. Jei tokį skaičiavimą priimame kaip absoliutų, žmogų greitai pradedame vertinti kiek keistai, o tas keistas vertinimas vėliau tampa norma, tiesa? Taip ir su gamtos vertinimu ir ekosistemų paslaugų perskaičiavimu pinigine išraiška. Svarbiausia, neperlenkti lazdos.

   Nepaisant diskusijų apie piniginį ar nepiniginį vertinimą, vienas esminis dalykas akivaizdus: mes greitu laiku galime prarasti neįkainojamus dalykus, todėl aplinkos išsaugojimas ir natūralių ekosistemų atkūrimas, klestėjimas yra ne ES kabinetinių valdininkų graži, bet dirbti trukdanti iniciatyva, ambicingas tikslas iššūkius mėgstantiems gamtininkams, o prioritetinė veiklos kryptis tiek ES, tiek Lietuvoje. Tai kelias iš klimato kaitos akligatvio.

   ES yra numačiusi sau žingsnius (uždavinius), kuriuos įgyvendins iki 2020. Lietuva taip pat turi naują kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo planą iki 2020,
https://www.e-tar.lt/…/leg…/4b9e17309cab11e48dcdae4eb2005eaf,
tačiau šių žingsnių čia plačiau nedetalizuosime. Tai ES ir Lietuvos institucijų planai, o kiekvienas iš mūsų, jei nori, pats gali sugalvoti kaip kūrybiškai prisidėti prie Lietuvos gamtos ir biologinės įvairovės išsaugojimo ir suklestėjimo. Kiekvienas gali sukurti sau viziją ir apsispręsti kokius pradinius žingsnius žengs link numatyto tikslo. Na, o stumbrai turi gan neblogą perspektyvą išlikti, jei biologinės įvairovės išsaugojimo planai bus atkakliai ir nuosekliai įgyvendinami.