"Kaip mus saugo?" Mariaus Čepulio nuotrauka

Kaip saugome stumbrus?

2015 12 13 

   Šioje Rewilding Europe plano dalyje trumpai apie dabartinę stumbrų apsaugą Europoje. Stumbrų apsaugos lygis dokumentuose ir realybėje: kaip jis skiriasi ir kodėl? Kokio dydžio stumbrų populiacija? Kokiose šalyse jie gyvena? 

Taigi, kaip Europoje sekasi saugoti stumbrus? Rewilding Europe: "Stumbras įtrauktas į ES Buveinių direktyvos II ir IV priedus kaip prioritetinė rūšis. Buvo sukurtas apsaugos veiksmų planas. Jį rengė IUCN/SSC stumbrų specialistų grupė, kuri įvertino dabartinį apsaugos lygį ir numatė pagrindines apsaugos ir vadybos kryptis ateičiai. Planas buvo patvirtintas Berno Konvencijos/Europos tarybos, todėl buvo privalomas visoms šalims narėms, tačiau šalių vyriausybėms nepavyko prisiimti atsakomybės ir sukurti nacionalinių planų ir/arba įgyvendinti stumbrų apsaugos nacionalinės strategijos. Tai padarė tik Rusija, Lenkija ir Rumunija".

 

Rewilding Europe Bison Rewilding Plan 2014–2024

Stumbrų apsauga: iššūkis

   Stumbras - didžiausias sausumos gyvūnas Europoje. Didelių gamtosauginių pastangų dėka atkurtas pusiau laisvose ir laisvose populiacijose centrinėje ir rytų Europoje. Tačiau ligšiolinių pastangų neužtenka: stumbrų populiacija vis dar nepakankamo dydžio. Stumbro tarptautinis statusas vis dar išlieka „pažeidžiamas“ IUCN Raudonojoje knygoje. Reikalingi tolesni veiksmai, užtikrinantys kad bus sukurta gyvybinga, sveika, savaime atsikurianti populiacija Europoje.

   Siekiant pagerinti stumbrų apsaugos statusą reikalingi suderinti veiksmai visos Europos mastu.  IUCN statuso tyrimas ir išsaugojimo veiksmų planas (Pucek et al. 2004) pažymi, kad prioritetas turi būti tolesnis veisimas ir reintrodukcija. Buvo sukurtos kelios stumbrų populiacijos, buvo išvystytas tarptautinis suinteresuotų šalių ir stumbrų specialistų tinklas pirmiausia per Didžiųjų žolėdžių fondą, vėliau per Stumbrų išsaugojimo centrą (European Bison Conservation Centre (EBCC)), tačiau daugelis veiksmų plano rekomendacijų vis dar nėra įgyvendintos net ir po 10 metų. Populiacijos augimas išlieka lėtas, populiacijos yra fragmentuotos. Tik du naujesni projektai (Vanatori Neamt gamtos parke Rumunijoje ir vakarų Pomeranijoje, Lenkijoje)  turi potencialo  per ateinančius 10 metų išauginti populiacijas, kuriose būtų virš 100 individų. Vakarų Pomeranija jau turi dvi nemažas sub-populiacijas: 78 stumbrų Miroslawiec‘o bandą ir 58 stumbrų Drawsko bandą (nespausdinta informacija iš Zachodniopomorskie Towarzystwo Przyrodnicze).    

   Daugeliui reintrodukcijos projektų trūksta galimybių arba ambicijų sukurti dideles metapopuliacijas iš (bent jau) daugelio šimtų gyvūnų. Kai kuriuose vietose netgi naudojamas žudymas, kad būtų išlaikytos ūkininkams ir miškininkams priimtino dydžio populiacijos. Stumbrų tankis taip pat vis dar yra per mažas. Toks tankis negali ženkliai pagerinti stumbrų gamtosauginio statuso ir atkurti šių gyvūnų ekologinės rolės platesnėse ekosistemose.

   Nepaisant to, kad EBCC perėmė koordinatoriaus rolę, vis dar trūksta tarptautinio koordinavimo, praktinio požiūrio, o reintrodukcija tegali kliautis vietinėmis iniciatyvomis. Daugelio šalių vyriausybėms taip ir nepavyko imtis adekvačių veiksmų stumbrų statusui pagerinti ar bent jau sukurti nacionalinį veiksmų planą. Išimtys yra tik Rusija, Lenkija ir Rumunija, kurios sukūrė stumbrų nacionalinę gamtosauginę strategiją  (atitinkamai 2002, 2007, 2008 metais). Šis neveiklumas tvyro net nepaisant to, kad stumbrai kaip prioritetinė rūšis yra įtraukti į Europos Sąjungos buveinių direktyvą (II ir IV priedai) ir Europos Tarybos Berno konvencijos Europos laukinės gamtos ir natūralių buveinių apsaugos III priedą. Stumbras vis dar yra mažai žinomas gyvūnas daugeliui žmonių Europoje, todėl nesulaukia deramo visuomenės ir institucijų palaikymo bei finansinio rėmimo.

 Dabartinis apsaugos statusas. I dalis

   Europoje stumbras yra įtrauktas į Berno Konvencijos Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos III priedą (Saugomos gyvūnų rūšys) (Europos taryba 1979). Stumbras taip pat įtrauktas į ES Buveinių direktyvos II ir IV priedus kaip prioritetinė rūšis. IUCN/SSC stumbrų specialistų grupės sukurtas planas „Statuso apžvalga ir apsaugos veiksmų planas: stumbras“ apžvelgia dabartinį apsaugos lygį ir numato pagrindines apsaugos ir vadybos kryptis ateičiai (Pucek et al 2004). Jis buvo patvirtintas Berno Konvencijos/Europos tarybos, todėl yra privalomas visoms šalims narėms, tačiau šalių vyriausybėms nepavyko prisiimti atsakomybės ir sukurti nacionalinių ir/arba įgyvendinti stumbrų apsaugos nacionalinės strategijos. Tai padarė tik Rusija, Lenkija ir Rumunija. Nors stumbrai yra Buveinių direktyvos prioritetinė rūšis, gamtos draustinių vadyba nerodo dėmesio reintrodukcijos iniciatyvoms dėl tariamos baimės prarasti kitas Buveinių direktyvos tikslines rūšis. 

 Dabartinis apsaugos statusas. II dalis

   Tarptautinėje Raudonojoje knygoje (IUCN Red List of Threatened Species) stumbras įtrauktas kaip pažeidžiama rūšis. Be to, stumbrai išskirti į dvi genetines linijas: Lygumų (B. b. bonasus) ir Lygumų-Kaukazo (B. b. bonasus ir B. b. caucasicus). Lygumų stumbras įrašytas kaip pažeidžiamas, remiantis 2000 metų duomenimis, kai visą populiaciją sudarė 931 individas. Nors nuo 1990 iki 2000 populiacija sumažėjo, šiuo metu ji auga. Lygumų-Kaukazo stumbras įrašytas kaip nykstantis, remiantis 2000 metų duomenimis, kai visą populiaciją sudarė 714 individų. Populiacija sumažėjo 20% nuo 1990 iki 2000 ir nuo 2000 toliau mažėjo. 

   Skaičiuojama, kad laisvų stumbrų populiaciją sudarė 2371 individai (2011 m. duomenys papildyti 2013 m.). Nacionaliniu lygiu populiacijos pagrindas susitelkęs Lenkijoje (36%), Baltarusijoje (34%) ir Rusijoje (17%), su mažesnėmis populiacijomis Ukrainoje (9%), Lietuvoje (2%), Rumunijoje (<1%), Vokietijoje (<1%), Slovakijoje (<1%), ir Latvijoje (<1%) (1 lentelė).

   Dabartinė kilmės knyga (EBPB 2012) nurodo, kad globali stumbrų populiacija yra 4987 individai. Tačiau šie duomenys, kurie buvo spausdinti 2014, dabar yra dar ir patikslinti asmeninės komunikacijos su augintojais dėka, tad skaičiuojama, kad stumbrų populiacija yra 5046 individai, iš kurių nelaisvėje gyvena 1643, o laisvų ir pusiau laisvų yra 3403 (informacija iš Magda Trzeciak, 2014). 

1 lentelė. Dabartinė globali laisvų stumbrų (Bison bonasus) populiacija individais (ne aptvaruose gyvenančių).  

Globali/Europos

3230

 

EBPB 2012; EBCC 2013, 2014

Baltarusija (lygumų)

1146

 

EBPB 2012; EBCC 2013

Vokietija (lygumų-Kaukazo)

10

 

Van de Vlasakker 2013

Latvija (lygumų)

12

 

EBPB 2012

Lietuva (lygumų)

82

 

EBPB 2012; EBCC 2013

Lenkija (lygumų-Kaukazo Bieszczady kalnuose)

1138

 

EBPB 2014; EBCC 2014

Rumunija (lygumų-Kaukazo)

21

 

Deju 2013; EBPB 2012

Rusija (lygumų-Kaukazo)

556

 

EBPB 2012; EBCC 2013

Slovakia (lygumų-Kaukazo)

15

 

EBPB 2012; EBCC 2013

Ukraina (lygumų-Kaukazo)

250

 

EBPB 2012; EBCC 2013

 

2016 02 28

Genetikos valdymas

    Dabartinė stumbrų apsauga fokusuojasi į dviejų genetinių linijų (LB ir LC) atskyrimą. Siekiama sustiprinti tiek nelaisvėje, tiek pusiau laisvų populiacijų genetiką. Dėl griežto linijų atskyrimo perteklinius stumbrus ne visada pavyksta perkelti. Nors bendras stumbrų skaičius laisvėje vis dar labai mažas ir kiekvienas individas labai svarbus, dažniausiai jie tiesiog nužudomi. Be to, stumbrai pasižymi sąlyginai aukštu inbridingo lygiu. 

   IUCN stumbrų specialistų grupė palaiko dviejų genetinių linijų atskyrimą, ypatingai LC linijos, kuri turi B. b. caucasicus patino genus. Genetinis indėlis B. b. caucasicus patino ir keturių patelių, kurios irgi yra iš LC linijos, mažėja dėl LB individų įtakos. Tuo tarpu septynių bendrų pirmtakų indėlis abiejose linijose didėja (Olech 2008).    

   Bendras individų skaičius LB linijoje yra didesnis negu LC linijoje (2,722 ir 2,373 atitinkamai). Nelaisvėje atvirkščiai. Individų skaičius LB linijoje mažesnis negu LC linijoje (527 ir 1115 atitinkamai). Pusiau laisvai gyvenančių stumbrų LB linijoje yra daugiau negu LC linijoje (2,195 ir 1258 atitinkamai) (informacija iš Olech, 2014; EBCC 2014). LC linijos genetinė įvairovė didesnė negu LB. LC linijos genetinis fondas nelaisvėje didesnis negu laisvos populiacijos. Todėl siekiant palaikyti visos linijos genetinę  įvairovę, labai svarbu reintrodukcijoje naudoti nelaisvėje gyvenančius stumbrus. Stumbrų genetikos ekspertė Wanda Olech mano, kad jeigu laisva LC linijos populiacija išaugtų iki 3,000 individų ar daugiau, o taip pat LB linijos populiacija didėtų iki 3,000 individų ar daugiau, tai leistų užtikrinti visos rūšies tvarumą ateityje.            

   Konsultuojantis su Wanda Olech buvo nuspręsta, kad izoliuotoms bandoms (pvz. Kroatijoje) gali būti daromos išimtys. Tokiais atvejais reintrodukcija gali prasidėti naudojant gyvūnus iš LB linijos, tačiau vėliau reikalingas papildymas iš tos pačios linijos. Tais atvejais, kai tai nėra įmanoma, izoliuotos bandos gali būti papildomos individais iš bet kurios linijos, kad būtų išvengta perteklinių jaunų gyvūnų žudymo. Projektuose, kur buvo nuspręsta kurti populiaciją iš LB linijos, Bialowieza girios gyvūnams turėtų būti teikiama pirmenybė dėl jų optimalaus genetinio populiacijos statuso ir dydžio. Be to, šiame regione gyvūnų žudymas aktyviai naudojamas kaip populiacijos valdymo priemonė. 

   Rewilding Europe planai ateičiai: Dėl mažo LC linijos gyvūnų skaičiaus Rewilding Europe pirmiausiai fokusuos savo pastangas į LC linijos atkūrimą. Sprendimai dėl genetinių linijų naudojimo turi būti daromi kiekvienu atveju atskirai ir tik detaliai ištyrus esamą situaciją. Rewilding Europe padės pildant laisvėje gyvenančias populiacijas pertekliniais gyvūnais iš tos pačios linijos. 

www.rewildingeurope.com/wp-content/uploads/2014/10/Bison-Rewilding-Plan-2014.pdf